Planetos yra apvalios, tačiau ne idealiai. Tad ir jų gravitacinis laukas nėra tiksliai sferiškai simetriškas. Matuojant nukrypimus nuo tokios simetrijos galima įvertinti, kur planetoje esama medžiagos sutankėjimų – tiek plutoje, tiek giliau.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Marsui tokie matavimai daryti keletą kartų, remiantis labai tiksliais orbitinių palydovų judėjimo matavimais. Deja, tų duomenų analizė buvo nelabai tiksli, nes mažai žinojome apie Marso plutos ir mantijos vidutines savybes.
NASA zondas „InSight“, ketverius metus matavęs Marso drebėjimus, pakeitė situaciją. Dabar mokslininkai iš naujo įvertino ir Marso gravitacijos netolygumus bei apskaičiavo, kur yra pagrindiniai plutos ir mantijos sutankėjimai. Didžiausios anomalijos aptiktos šiauriniame pusrutulyje netoli ašigalio bei po Tarsidės regionu, kur yra Olimpo kalnas ir keli kiti dideli ugnikalniai.
Apskritai, ugnikalniai būna tankesni už likusią plutą, tačiau Tarsidės regionas išsiskiria tuo, kad yra gerokai iškilęs virš likusios plutos, o aplink jį gravitacija kaip tik silpnesnė, nei tikėtumėmės ugnikalnio aplinkoje. Tą galima paaiškinti, jei maždaug 1100 kilometrų gylyje egzistuoja beveik 2000 kilometrų skersmens retesnės medžiagos telkinys. Tai gali būti magmos burbulas, kylantis iš gilesnių sluoksnių aukštyn. Tai paaiškintų, kodėl šiame regione randama geologiškai neseno vulkanizmo pavyzdžių.
Anomalijos – sutankėjimai – arti šiaurės ašigalio nesutampa su jokiomis paviršiaus struktūromis: pluta ten visiškai lygi. Kokias plutos ar mantijos savybes bei praeities įvykius atspindi jie, kol kas lieka visiškai neaišku.
Tyrimo rezultatai pristatyti „Europlanet Science Congress“ konferencijoje.
Paieška archyve
