2024 m. Kaune prasideda unikalių renginių „Life Science After Work“ ciklas, skirtas suburti gyvybės mokslų vystytojus Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse. Renginys skirtas visiems, susijusiems su gyvybės mokslais, moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP). Jo metu bus aptariamos unikalios kliūtys, su kuriomis susiduria šios srities specialistai, aiškinamasi, kaip jas įveikti ir būti sėkmingu MTEP vystytoju bei inovatoriumi.
Nuotrauka iš „Kaunastic“ archyvo
Suburs unikalios srities specialistus
„Life Science After Work“ – tai EIT Health RIS Hub Lietuva ir klinikos „Nordclinic“ organizuojami gyvybės mokslų bendruomenės susitikimai, skirti suburti šios srities profesionalus neformalioje aplinkoje. Šie renginiai suteikia galimybę dalintis idėjomis, mokytis vieniems iš kitų bei užmegzti prasmingus ryšius.
Renginyje kviečiami dalyvauti mokslininkai, tyrėjai, sveikatos priežiūros specialistai, technologijų ekspertai, verslo lyderiai, investuotojai, reguliavimo ekspertai ir net šios srities studentai.
„KAUNAS IN“ Verslo skyriaus investicinės aplinkos projektų vadovo Gytauto Kulakausko teigimu, renginyje dalyvausiantys MTEP atstovai gaus prieigą prie naudingų resursų: finansavimo, mentorystės, technologijų ir rinkos žinių. Jie taip pat gali rasti partnerius, bendradarbius ar net klientus, kurie padės verslui augti ir gauti vertingų atsiliepimų iš kitų ekosistemos dalyvių: „Aktyvi bendruomenė gali skatinti geresnę infrastruktūrą, įskaitant bendradarbiavimo erdves, technologijų parkus ir kitus verslo palaikymo mechanizmus“.
Atvers naujų galimybių startuoliams
„Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo Tautvydo Urbono teigimu, nors gyvybės mokslų startuoliai dažnai susiduria su panašiais iššūkiais kaip ir kitų sričių inovatoriai: komandos ir kompetencijų sutelkimas bei lėšų pritraukimas, tačiau pačiu didžiausiu iššūkiu, dėl medicinoje galiojančio griežto reguliavimo, jiems tampa idėjos ar inovacijos išbandymas realiomis sąlygomis.
„Be specialių leidimų, inovatoriai negali testuoti ir taikyti išradimų praktikoje, todėl nuo idėjos iki praktinio pritaikymo praeina labai ilgas laikas. Kitose srityse, pavyzdžiui, technologijose, daugelį išradimų galima testuoti jau tą pačią dieną, o gyvybės mokslų srityje yra daug tarpinių etapų, kuriuos reikia įveikti prieš pradedant taikyti inovacijas praktikoje“, – pasakojo T. Urbonas.
LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centro projektų vadovė, EIT Health RIS Hub Lietuva koordinatorė Inga Kanapeckienė pritarė, kad šioje srityje naujovių kūrimas reikalauja stiprios tarpdisciplininės komandos, taip pat kantrybės ir nuoseklaus bendradarbiavimo, tačiau visos šios pastangos gali labai reikšmingai pakeisti gyvenimus.
„Gyvybės mokslų startuoliai susiduria su specifiniais iššūkiais, pavyzdžiui tokiais kaip klinikiniai tyrimai, kurie gali trukti ne vienerius metus, kad inovacija pasiektų žmones. Dažnai dėl didelio darbų kiekio ir asmeninių gyvenimo reikalų, mes įstringame rutinoje, todėl proveržis neįvyksta arba vyksta itin lėtai. Taip pat įstringame savo socialiniuose burbuluose, kur dažniausiai bendrauja tos pačios srities specialistai, todėl atsiranda kitų žinių, reikalingų gyvybės mokslų inovacijoms vystyti, trūkumas“, – sakė I. Kanapeckienė.
Pirmasis renginys vyks jau gegužės 28-ąją, 18:00 val., Kaunakiemio g. 1A, Kaune – jo metu vyks diskusija „Breaking Barriers: Overcoming Challenges in Launching MTEP Startups“, kurią moderuos „Duevo“ įkūrėja ir vadovė Eglė Čiuoderienė.
Paieška archyve
