Indijos misija „Chandrayaan-3“ galimai užfiksavo pirmuosius seisminius duomenis Mėnulyje nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio, rašo Sciencealert.com.
Jei iš tiesų paaiškės, kad tai natūralūs seisminiai duomenys, jie pagaliau gali padėti mokslininkams suprasti Mėnulio vidaus sandarą.
„Dundėjimą“ užfiksavo „Vikram“ nusileidimo modulyje įrengtas Mėnulio seisminės veiklos prietaisas (ILSA).
Tai pirmasis mikroelektromechaninių sistemų (MEMS) technologija pagrįstas prietaisas Mėnulyje.
Jis užfiksavo seisminius virpesius, kuriuos skleidė misijos paviršiuje judantis „Pragyan“ mėnuleigis. Tačiau ne tik juos – duomenyse atsispindi ir papildomi virpesiai, kurių šaltiniais gali būti gamtinis įvykis, pavyzdžiui, žemės drebėjimas ar smūgis.
Iki šiol geriausi Mėnulio seisminiai duomenys buvo surinkti per „Apollo“ programą septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntajame dešimtmetyje, rašo Sciencealert.com.
Mokslininkai nekantravo gauti daugiau informacijos, nes vis dar nežinome tikslios Mėnulio vidaus sandaros. Seisminiai duomenys padėtų raktą šiai mįslei išspręsti.
Šiuo metu ir Indijos misijos nusileidimo aparatas, ir mėnuleigis veikia miego režimu. Taip yra todėl, kad Mėnulyje dabar yra naktis, trunkanti apie 14 Žemės dienų.
„Vikram“ ir „Pragyan“, kaip ir kitos prieš tai buvusios Mėnulio misijos, yra varomi saulės energija, o tai reiškia, kad jie „miega“ naktį, kai jų baterijos negali pasikrauti.
Iš miego „Vikram“ ir „Pragyan“ pabus rugsėjo 22 d., kai vėl pradės tyrinėti paslaptingąjį Mėnulio pietinį ašigalį.
