Technologija, naudojanti mažyčius elektrodus ant smegenų paviršiaus gali padėti galimybę kalbėti praradusiems pacientams. Ji galėtų pakeisti žmonių, kurie prarado gebėjimą kalbėti dėl tokių ligų, kaip insultas ir šoninė amiotrofinė sklerozė (ALS), gyvenimą, rašo britų dienraštis „The Guardian“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Sunkiai paralyžiuota moteris galėjo kalbėti per kompiuterinį avatarą, naudodama technologiją, kuri jos smegenų signalus pavertė kalba ir veido išraiškomis.
Bandymus atliko Kalifornijos San Francisko universiteto mokslininkai (UCSF), vadovaujami profesoriaus Edwardo Chango.
Šis pasiekimas leidžia tikėtis, kad smegenų ir kompiuterio sąsajos (angl. brain-computer-interfaces, BCI) gali pakeisti žmonių, kurie prarado gebėjimą kalbėti dėl tokių ligų, kaip insultas ir šoninė amiotrofinė sklerozė (ALS), gyvenimą, rašo „The Guardian“.
Iki šiol pacientai turėjo pasikliauti itin lėtais kalbos sintezatoriais, kurie žodžius suformuoja sekdami akis arba atlikdami nedidelius veido judesius, todėl natūralus pokalbis buvo neįmanomas.
Komanda implantavo popieriaus plonumo stačiakampį su 253 elektrodais į pacientės Annos smegenų paviršių, esantį kalbai svarbioje srityje. Elektrodai perėmė smegenų signalus, kurie, jei ne insultas, būtų valdę jos liežuvio, žandikaulio, gerklų ir veido raumenis.
Po implantacijos 47 metų paralyžuota pacientė kartu su komanda treniravo sistemos dirbtinio intelekto algoritmą aptikti jos unikalius smegenų signalus, skirtus įvairiems kalbos garsams, kartojant įvairias frazes.
Kompiuteris išmoko 39 būdingus garsus, o „Chat GPT“ stiliaus kalbos modelis buvo naudojamas signalams versti į suprantamus sakinius.
Vėliau jis buvo naudojamas avatarui kompiuterio ekrane valdyti, o balsas buvo pritaikytas taip, kad skambėtų kaip Annos balsas prieš traumą. Jis atkurtas remiantis moters vestuvių įrašu.
Technologija kol kas nėra tobula – per bandymą, kuriame naudota daugiau nei 500 frazių, 28 proc. atvejų žodžiai buvo iššifruojami neteisingai, o smegenų tekstą ji generavo 78 žodžių per minutę greičiu, palyginti su 110-150 žodžių, kurie paprastai sakomi natūraliame pokalbyje, rašo britų dienraštis „The Guardian“.
Tačiau mokslininkai teigia, kad naujausi tikslumo, greičio ir sudėtingumo pasiekimai rodo, kad ši technologija jau gali būti praktiškai naudinga pacientams.
„Mūsų tikslas – atkurti visavertį bendravimo būdą, kuris iš tiesų yra natūraliausias būdas bendrauti su kitais. Šie pasiekimai mus gerokai priartina prie to, kad tai taptų realiu sprendimu pacientams“, – sakė E.Changas.
Paieška archyve
