Rugpjūčio 23 d. 15 val. 33 min. Lietuvos laiku Indija sėkmingai nutupdė „Vikram“ nusileidimo modulį ant Mėnulio paviršiaus. Tai istorinis įvykis ne tik Indijos, bet ir viso pasaulio istorijoje – labiausiai apgyvendinta šalis taps pirmąja apsilankysiančia mažai ištirtame pietiniame Mėnulio ašigalyje. Planuojama, kad ten bus ieškomos užšalusios vandens atsargos. Be to, Indija prisijungė prie Rusijos, JAV ir Kinijos valstybių, kurios vienintelės jau buvo nusileidusios palydovo paviršiuje.
Indijos Mėnulio misijos erdvėlaivis į kosminę erdvę iš Šriharikotos kosminio centro Indijos pietuose pakilo liepos 14 d.
Nusileidimo modulis, pavadintas „Vikram“ pagal Indijos kosmoso tyrimų organizacijos (ISRO) įkūrėjo Vikramo Sarabhai vardą, į Mėnulį atgabeno 26 kg sveriantį roverį „Pragyaan“, kurio pavadinimas sanskrito kalba reiškia išmintį.
Paskutinė nusileidimo fazė / ISRO tiesioginės nusileidimo transliacijos stop kadras
Pasak „The Guardian“, nusileidimo modulis jau praėjusią savaitę atsiskyrė nuo varomojo modulio ir nuo rugpjūčio 5 d., kai įskriejo į Mėnulio orbitą, siunčia Žemės palydovo paviršiaus vaizdus.
BBC rašo, kad Mėnulį tyrinėsiantis zondas turi penkis mokslinius prietaisus, kurie padės išsiaiškinti „fizines palydovo paviršiaus savybes, atmosferą netoli paviršiaus ir tektoninį aktyvumą“.
Rugpjūčio 23 d., likus 30 km iki Mėnulio paviršiaus, mokslininkai sudėtingais manevrais palaipsniui mažino nusileidimo modulio greitį nuo 1680 m/s iki 358 m/s, kol jis pasiekė tašką, kuris leido moduliui minkštai nusileisti labai nelygioje ir pilnoje kraterių vietovėje.
Nusėdus dulkėms, šešių ratų zondas bus išleistas iš nusileidimo modulio vidaus ir pradės savo tyrimus Mėnulyje.
Pasak „The Guardian“, ankstesnis Indijos bandymas sėkmingai nusileisti Mėnulyje, 2019 m. žlugo, o naujausia misija vyksta praėjus vos kelioms dienoms po to, kai tame pačiame regione nesėkme baigėsi pirmoji per apytiksliai 50 metų Rusijos mėnuleigio misija.
ISRO tiesioginės nusileidimo transliacijos stop kadras
Beveik prieš šešias savaites tūkstančių džiūgaujančių žiūrovų akivaizdoje startavusi misija Mėnulį pasiekė per daug ilgesnį laiką nei septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje vykdytos „Apollo“ misijos. Pastarosios dangaus kūną pasiekdavo per kelias dienas.
Taip yra todėl, nes dėl mažo biudžeto Indija naudoja kur kas silpnesnes raketas nei tuomet JAV. Naujausios misijos kaina – 74,6 mln. dolerių (68,9 mln. eurų) – gerokai mažesnė nei kitų šalių.
2014 m. Indija tapo pirmąja Azijos šalimi, išvedusia palydovą į Marso orbitą. O per kelerius ateinančius metus ji ketina paleisti pirmuosius astronautus į Žemės orbitą bei 2024 m. pradėti bandomuosius skrydžius be įgulos.
Indijos nusileidimą Mėnulyje galima stebėti tiesiogiai:
