Gyvybiškai svarbūs ryšių ir navigacijos dirbtiniai palydovai gali būti lengvesni taikiniai raketų atakoms nei manyta anksčiau. Po to, kai Kinija 2007 metais atliko planuotą vieno iš savų palydovų sunaikinimą, du infrastruktūros pažeidžiamumo ekspertai nusprendė nustatyti, ar palydovus taip pat galėtų sunaikinti ir priešingos valstybės kariuomenė ar teroristų grupuotė, galinti pasinaudoti vidutinio nuotolio balistinėmis raketomis.
Panaudojant palydovų sekimo programinę įrangą, kurią nesunku rasti internete, bei universiteto lygio fizikos žinias šie ekspertai sugebėjo pakartoti kinų palydovo sunaikinimą – nenaudojant tikros raketos, rašo newscientisttech.com.
„Tai galima padaryti turint esminių žinių ir laisvai prieinamos informacijos. Kas nors gali sunaikinti mūsų palydovus“, - sakė vienas iš ekspertų, Old Dominion universiteto (JAV) sistemų inžinierius Adrianas Gheorghe‘as
A.Gheorghe‘as ir jo kolega Danas Vamanu iš Nacionalinio Horia Hulubei fizikos bei atominės inžinerijos instituto (Rumunija) nustebo, kad atliekant kompiuterinį modeliavimą galėjo taip lengvai sukurti ir nukreipti raketą, kuri numuštų palydovą.
Aplink Žemę dabar sukasi apie 550 veikiančių palydovų – jie būtini karinėms ir civilinėms komunikacijoms, klimato stebėjimui, moksliniams tyrimams, navigacijai.
Mokslininkai pasirinko komercinę palydovų sekimo programą „Orbitron“, sukurtą lenko programuotojo Sebastiano Stoffo. Tai suteikė galimybę pasirinkti palydovą – šiuo atveju kino klimato stebėjimo palydovą kuris buvo sunaikintas sausio mėnesį – ir tiksliai prognozuoti jo orbitą.
Tuomet mokslininkai „Orbiton“ programą prijungė prie skrydžių valdymo simuliatoriaus, kurį buvo sukūrę patys. Naudojantis abiem programomis mokslininkai sugebėjo paleisti, sekti ir koreguoti virtualios balistinės raketos trajektoriją.
Jie paskaičiavo, kad raketos sprogstamasis užtaisas palydovą pasiektų per 15 minučių ir 7 sekundes nuo paleidimo ir su palydovu susidurtų 3120 m/s greičiu. Jų teigimu, teoriškai palydovo numušimas yra „paprastas kaip dukart du“.
Tačiau tarp teorijos ir praktikos yra nemaža praraja, teigia Stuartas Evesas, dirbantis su tikrais palydovais ir, globojant Surėjaus universitetui (D.Britanija), vykdantis Surėjaus palydovų technologijos programą.
„Tiksliai nežinote kokia bus atmosfera, kaip veiks raketos variklis. Praktikoje viskas nėra taip paprasta“, - sakė mokslininkas. Jis pažymėjo, kad net ir Kinija, kurios kosminė programa aktyviai vykdoma nuo 1956 metų, palydovą „FENGYUN 1D“ numušė iš ketvirto bandymo.
Tačiau S.Evesas sutiko su A.Gheorghe‘o ir D.Vamanu teiginiu, kad pasaulinė palydovų infrastruktūra yra potencialiai pažeidžiama. „Ten yra daug būtinos infrastruktūros. Bet kas, kas sutrukdytų kosminę veiklą, neigiamai paveiktų ir mūsų gyvenimus“, - sakė mokslininkas.
