Marsaeigis „Curiosity“ aptiko išskirtinį uolienų darinį, perskrodžiantį mūsų akiai neįprastą Marso kraštovaizdį. Tarp seklių Geilo kraterio smėlynų ir riedulynų į dangų stiebiasi keli besisukantys akmeniniai bokštai – nuosėdų stulpai atrodo beveik kaip sustingusios vandens srovės, pilamos iš nematomo ąsočio danguje, rašo „Science Alert“.
Tiesą sakant, ekspertų teigimu, šie bokštai tikriausiai susiformavo iš į cementą panašių medžiagų, kurios kažkada užpildė pamatinių uolienų plyšius. Minkštesnei uolienai pamažu irstant, tvirtesnės medžiagos dariniai liko nepajudinami.
Gegužės 17 d. šiuos uolienų darinius užfiksavo marsaeigio „Curiosity“ kamera, tačiau NASA ir SETI („Nežemiškos kilmės intelekto paieškų“ angl. „Search for Extraterrestrial Intelligence“) instituto ekspertai vaizdu pasidalijo tik praėjusią savaitę – jis tapo SETI dienos nuotrauka iš kitos planetos.
Kad ir kaip keistai šios struktūros atrodytų, jos nėra visiškai unikalios.
Žemės geologijoje dėl erozijos susidariusios aukštos ir plonos uolienų smailės vadinamos „hudu“. Kartais jos vaizdžiai pavadinamos palapinės uola, fėjų kaminu ar žemės piramide.
Hudu paprastai randami sausoje aplinkoje, pavyzdžiui, Jutos ar pietų Serbijos kanjonuose, o jų aukštis kartais gali būti sulig dešimties aukštų pastatu.
Natūralias struktūras sudaro kietų uolienų sluoksniai, kurie kaupiasi minkštesnėse nuosėdinėse uolienose. Minkštesnėms uolienoms pasišalinus dėl lietaus, vėjo ar šalčio poveikio, išryškėja keisčiausios senovinės pamatinės uolienos struktūros.
Marsaeigio nufotografuoti bokštai Marse atrodo taip, tarsi netrukus subyrėtų, bent jau lyginant su tais, kuriuos matome Žemėje, tačiau akivaizdu, kad jie yra pakankamai tvirti, kad atlaikytų kiek mažesnę paviršiaus gravitaciją, būdingą Raudonajai planetai.
Kitas keistas uolienų darinys, kurį šių metų pradžioje aptiko „Curiosity“, taip pat galėjo susiformuoti panašiu būdu, nors ir yra visiškai nepanašus į tuos du bokštus.
Ši, mažesnė, struktūra primena koralą ar gėlę su daugybe žiedlapių, besistiebiančių link saulės.
„Viena iš pasirodžiusių teorijų teigia, kad uoliena yra iš mineralų susiformavusi į betoną panaši medžiaga, kuri nusėda kitų uolienų plyšiuose ar skilimuose, – tuomet buvo aiškinama NASA pranešime spaudai. – Ji gali būti tvirtesnė, kietesnė ir tankesnė nei aplinkinė uoliena ir gali išlikti net tada, kai aplinkinė uoliena suyra.“
