Kad Marse apskritai būta skysto vandens – upių, jūrų ir ežerų, – žinoma jau gana seniai. Taip pat žinoma, kad šiandien paviršiuje skysto vandens jei ir būna, tai labai trumpai ir lokaliai, kai ištirpsta ledo sankaupos, iki joms greitai išgaruojant. Kaip tiksliai Marsas perėjo iš drėgnos praeities į sausą dabartį, iki galo neaišku. Du šiek tiek prieštaringi atradimai, paskelbti praeitą savaitę, papildo žinias apie šį procesą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pirmąjį atradimą padarė Kinijos marsaeigis „Zhurong“, jau beveik metus važinėjantis Marse, pietinio pusrutulio Utopijos lygumos krateryje. Jo nuotraukose identifikuota nemažai paplokščių akmenų, kurių sudėtyje esama hidruotų mineralų. Labiausiai tikėtinas jų formavimosi būdas – nuolatinė vandens cirkuliacija negiliai po paviršiumi. Vandens veikiamos uolienos ima augti ties aukščiausiu vandens lygiu, o vėliau iškyla į paviršių dėl vėjo keliamos erozijos.
Įdomiausia yra tai, kad „Zhurong“ tyrinėjamas krateris datuojamas Amazonine epocha – naujausia Marso geologine epocha, kuri prasidėjo prieš 2,9 milijardo metų. Įprastai manoma, kad tuo metu Marsas jau buvo visiškai sausas, bet šis atradimas rodo, kad vandens, bent jau negiliai po paviršiumi, dar buvo nemažai.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Science Advances“.
Kitame tyrime analizuojamas Marso meteoritas Miller Range 03346. Yra žinoma, kad jis priklauso nachlitų grupei – meteoritams, kurie Marse patyrė sąveiką su vandeniu prieš maždaug 630 milijonų metų. Tokia išvada padaryta nagrinėjant pavienius mineralo olivino grūdelius iš šių meteoritų – būtent juose aptikta sąveikos su vandeniu požymių. Naujojo tyrimo autoriai išnagrinėjo viso meteorito trimatę struktūrą, nesuardydami jo, ir nustatė, kad vanduo paveikė toli gražu ne visą ten esantį oliviną.
Vandens formuotos uolienos meteorite išsidėsčiusios paskiromis grupėmis, tarp kurių praktiškai nėra jungčių. Tai reiškia, kad vanduo toje uolienoje atsirado labai lokaliai, greičiausiai tirpstant nedideliam kiekiui popaviršinio ledo. Jį ištirpinti galėjo netoliese nukritusio asteroido smūgio energija. Taigi prieš 630 milijonų metų meteorito aplinkoje skysto vandens beveik neabejotinai nebuvo, o atsirasdavo jis tik protarpiais ir neilgam. Tai svarbu galvojant apie vietas, kur Marse galėjo išsilaikyti gyvybė (jei ji ten kada nors apskritai egzistavo) – anksčiau buvo manoma, kad nachlitų aplinka galėjo būti tokia terpė. Šie rezultatai rodo priešingai.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Science Advances“.
