„Helga“ ir „Zohar“ vyks į kelionę aplink Mėnulį su svarbia misija, kurios metu pirmą kartą bus matuojama radiacijos rizika moterims astronautėms, rašo gizmodo.com.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Ši pora yra manekenai, sumodeliuoti pagal suaugusios moters kūną. Misijos „Artemis 1“, kurios metu „Orion“ kapsulė be įgulos keliaus į Mėnulį ir atgal, metu vienas iš manekenų bus aprengtas naujai sukurta apsaugos nuo radiacijos liemene.
„Helga“ ir „Zohar“, kaip pavadinti šie manekenai, bus ne vienos, nes prie jų prisijungs trečias manekenas, kuris rinks duomenis apie skrydžio pagreitį ir vibracijas. Planuojama, kad „Artemis 1“ bus įgyvendinta šįmet.
Programos „Artemis“ tikslas – pirmą kartą po daugiau nei 50 metų grąžinti žmones į Mėnulį, tačiau šį kartą kosmoso agentūra pažadėjo, kad ant dulkėto Mėnulio paviršiaus nusileis pirmoji moteris.
Atrodo, kad moterys labiau rizikuoja patirti žalingą kosminės spinduliuotės poveikį, todėl joms nustatyti kitokie radiacijos ribiniai lygiai nei jų kolegoms vyrams. Vyrų ir moterų radiacijos poveikio tyrimai rodo didesnę tikimybę, kad moterys susirgs vėžiu, o kitais tyrimais nustatyta, kad kosminė spinduliuotė gali paveikti moterų reprodukcinę sveikatą.
Vis dėlto tyrimų apie skirtingus abiejų lyčių atstovų radiacijos matavimus atlikta nedaug. Tačiau dabar, kai NASA ruošiasi ne anksčiau kaip 2025 m. į Mėnulį išsiųsti astronautes moteris, kosmoso agentūra ieško būdų, kaip sušvelninti kosminės spinduliuotės poveikį įguloms, dalyvausiančioms ilgalaikėje kelionėje.
„Helgos“ ir „Zohar“ manekenai yra Vokietijos aerokosminio centro (DLR) sukurto MARE eksperimento dalis. Eksperimento metu bus naudojamos dvi identiški moters kūno atvaizdai, kad būtų ištirtas radiacijos poveikis per „Artemis 1“ misiją, kuri gali trukti iki šešių savaičių. „Artemis 1“ parengs dirvą „Artemis 2“ misijai, kurios metu „Orion“ kapsulė su tikrais žmonėmis skris į Mėnulį ir atgal (be nusileidimo), galbūt jau 2024 m.
„Siekiame tiksliai išsiaiškinti, kaip radiacijos lygis veikia astronautes per visą skrydį į Mėnulį ir kokios apsaugos priemonės galėtų padėti tam pasipriešinti“, – pranešime sakė DLR Aerokosminės medicinos instituto Radiacinės biologijos skyriaus biofizikos grupės vadovas Thomas Bergeris.
Štai kaip tai veiks. Manekenai pagaminti iš medžiagų, imituojančių suaugusios moters kaulus, minkštuosius audinius ir organus, kuriuos stebės daugiau kaip 10 tūkst. pasyvių jutiklių ir 34 aktyvūs radiacijos detektoriai, teigia DLR. Vienas iš manekenų, „Helga“, skris į Mėnulį be apsaugos priemonių, o kitas, „Zohar“, dėvės apsaugos nuo radiacijos liemenę, vadinamą „AstroRad“ (ją sukūrė Amerikos aerokosminė kompanija „Lockheed Martin“ ir Izraelio pradedančioji įmonė „StemRad“).
Keliaudami erdvėlaiviu „Orion“ į Mėnulį, „Helga“ ir „Zohar“ bus veikiami atšiaurios kosmoso aplinkos. Manekenus, nukeliavusius už apsauginės Žemės magnetosferos apsaugos ribų, veiks įvairių rūšių kosminė spinduliuotė, pavyzdžiui, Saulės skleidžiamos įkrautos dalelės arba Žemės atmosferoje įstrigusios energijos dalelės.
Yra žinoma, kad kosminė spinduliuotė keičia DNR molekules, o tai, žinoma, nėra gerai žmogaus sveikatai. Grįžus į Žemę, dviejų manekenų surinkti duomenys padės mokslininkams geriau suprasti naujai sukurtos liemenės „AstroRad“ apsaugos lygį.
Manekenai jau atvyko į NASA Kenedžio kosmoso centrą Floridoje, kur likus maždaug keturioms savaitėms iki numatyto paleidimo bus pritvirtinti prie erdvėlaivio „Orion“. NASA toliau ruošia savo kosminę paleidimo į kosmosą sistemą (SLS) misijai, kuri, kaip tikimasi, startuos šią vasarą.
