Kitų planetų kolonizavimas yra neabejotinai ambicingiausias žmonijos tikslas per visą istoriją. Ir, atrodo, mes esame susitaikę su faktu, kad dalis į Marsą susiruošusių žmonių šios kelionės ar įsikūrimo Raudonojoje planetoje neišgyvens.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Charlesas Cockellas, Edinburgo universiteto profesorius, net nekalba apie Marsą – tai yra tai, ką mes tikrai darysime. Bet žmonės gali keliauti ir į Saturno mėnulį Titaną ar Jupiterio Kalistą. Kad ir kur išsiruoštume, niekas mūsų ten nelauks su ženklais, įrankiais ir nukrautais stalais.
Cockellas teigia, kad pagrindinis pirmųjų kolonizatorių darbas bus maisto auginimo sistemos sukūrimas. Tačiau jei ankstyvosios žemdirbystės sistemos nustos veikti, kolonizatoriai neturės pakankamai atsargų laukti kito derliaus ar atsarginių detalių. Taigi, gali tekti imtis neįsivaizduojamų veiksmų.
Mokslininkas primena 1845-ųjų sero Johno Franklino arktinę ekspediciją, kuri baigėsi kanibalizmu. Franklino komanda bandė surasti šiaurės-vakarų laivybos kelią, kuris britams būtų tapęs milžinišku ekonominiu pajėgumu. Franklino ekspedicija turėjo konservuoto maisto, bet pasiklydimas išeikvojo maisto resursus ir vyrai ėmė valgyti vieni kitus. Įsikūrimas Kaliste būtų šiek tiek panašus.
Kokias paraleles galima piešti tarp 19 amžiaus arktinių ekspedicijų ir kosmoso kolonizavimo? Iš tikrųjų, jų yra nemažai – naujausios technologijos, neištirti kraštai ir jokios pagalbos. Tačiau Cockellas nebando atgrasyti nuo kelionių į tolimus Saulės sistemos kampus.
Cockellas teigia, kad tiesiog reikia suprasti kanibalizmo riziką ir pasistengti užkirsti tam kelią. Visų pirma, maisto auginimo ir saugojimo sistemos privalės būti ypatingai tvirtos ir išbandytos. Būtina numatyti visus būdus, kaip tie įrenginiai gali sugesti. Be to, prieš tokias tolimas keliones reikės diskutuoti ir moraliniais klausimais bei paruošti pirmuosius kolonizatorius blogiausiam.
