Senovės Egipto faraono Amenchotepo I mumija taip dailiai įvyniota – papuošta gėlių girliandomis ir palaidota su tikroviška veido kauke – kad mokslininkai nesiryžo apžiūrėti jo palaikų. Iki šiol.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kaip rašo „Live Science“, praėjus maždaug 3000 metų po Amenchotepo palaidojimo, tyrėjų komanda, pasinaudojusi kompiuterine tomografija, pirmą kartą skaitmeniniu būdu „išvyniojo“ faraono kūną, o tiksliau – prasiskverbė per daugybę audeklo sluoksnių, kad išsiaiškintų, kaip jis atrodė būdamas gyvas (paaiškėjo, kad buvo panašus į tėvą).
Mokslininkai taip pat nustatė, kad faraonas, valdęs maždaug nuo 1525 m.pr.Kr. iki 1504 m. pr. Kr., mirė būdamas maždaug 35 metų amžiaus. Valdovo ūgis siekė apie 169 cm. Mokslininkų teigimu, jis buvo apipjaustytas, turėjo gerus dantis. Po audeklu rasta 30 amuletų ir „unikali auksinė juosta su aukso karoliukais“, – rašoma tyrimo bendraautoriaus, Kairo universiteto Medicinos fakulteto radiologijos profesoriaus Saharo Saleemo pranešime.
Ši juosta galėjo turėti „magišką reikšmę“, o amuletai „kiekvienas atliko tam tikrą funkciją, kad padėtų mirusiam valdovui pomirtiniame gyvenime“, – elektroniniame laiške „Live Science“ teigė buvęs Egipto senienų ministras ir antradienį (gruodžio 28 d.) žurnale „Frontiers in Medicine“ paskelbto tyrimo bendraautorius Zahi Hawassas.
„Amenchotepo I mumija dėvi juosta vadinamą aksesuarą. Senovės egiptiečiai tokiu būdu apsivynioję aplink juosmenį nešiojo papuošalus. Kai kurių juostų, kaip ir šios, šonuose buvo kabinami iš kriauklių padaryti amuletai“, – elektroniniame laiške „Live Science“ aiškino S. Saleemas.
18-osios dinastijos laikais karaliavusio Amenchotepo I valdymo metu Egiptas išsiplėtė į Šiaurės Sudaną. Faraonas inicijavo statybos programą, kurios metu buvo statoma arba plečiama daugybė šventyklų. Niekas nežino, kaip faraonas mirė ir kur jis iš pradžių buvo palaidotas.
Prancūzų egiptologo Gastono Maspero vadovaujama archeologų grupė 1881 m. rado Amenchotepo mumiją kartu su keliomis kitomis mumijomis kapavietėje vakarinėje Tėbų (šiuolaikinis Luksoras) dalyje. Jo mumija šioje kapavietėje atsidūrė 21-osios dinastijos laikais (maždaug nuo 1070 m. pr. Kr. iki 945 m. pr. Kr.), kai buvo išplėšti valdovų kapai.
Tyrėjai išsiaiškino, kad plėšikai apgadino faraono kūną. „KT tyrimas atskleidė Amenchotepo I mumijos pažeidimo mastą – kaklo lūžiai ir nuo kūno atsiskyrusi galva, didelis priekinės pilvo sienos defektas ir galūnių atskyrimas per sąnarius“, įskaitant dešinę ranką ir pėdą, straipsnyje minėtame žurnale rašė S. Saleemas ir Z. Hawassas.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad šventikai „pataisė“ mumiją, sudėję atskirtas galūnes atgal į jų vietą, o nesilaikančias priklijavę derva, ir apvynioję ją nauju audeklu.
„Išsiaiškinome, kad bent jau Amenchotepui I 21-osios dinastijos šventikai su meile atitaisė kapų plėšikų padarytą žalą, sugrąžino jo mumijai buvusią šlovę ir išsaugojo nuostabius papuošalus bei amuletus“, – sakoma S. Saleemo pranešime.
Liko neaišku, kas pražudė faraoną. „Neradome jokių žaizdų ar ligos paliktų pėdsakų, kad išsiaiškintume mirties priežastį“, – rašo S. Saleemas.
Paieška archyve
