Elektromagnetinės bangos, sklindančios Žemės atmosferoje, atsispindi nuo planetos paviršiaus ir nuo apatinių jonosferos sluoksnių 80 km aukštyje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dulkių audros
Jei atsispindėjusi banga gerai dera su pirmine ir šią papildo (kitaip tariant, konstruktyviai rezonuoja), banga atmosferoje gali išlikti ilgą laiką.
Tokia konfigūracija vadinama Schumanno rezonansu. Dabar pirmą kartą Schumanno rezonansai aptikti Marse.
Dar 2009 metais NASA Giliojo kosmoso tinklas – radijo antenų tinklas, skirtas ryšiui su kosminiais zondais palaikyti – užfiksavo mikrobangų spinduliuotės sustiprėjimą Marse dulkių audros metu.
Spinduliuotė gana reguliariai keitėsi: užfiksuoti periodiniai 7,83, 14,1 ir 20,3 hercų svyravimai. Duomenis geriausiai paaiškina aplink planetą besisukanti nekintanti elektromagnetinė banga – Schumanno rezonansas.
Žemėje jie aptikti prieš beveik 70 metų, juos daugiausiai sukelia žaibo išlydžiai. Pastebėta, kad ir žaibai, ir Schumanno rezonansai padažnėja esant aukštesnei temperatūrai.
Naujojo tyrimo autorių teigimu, dulkių audros sausoje Marso atmosferoje gali sukurti elektros išlydžius, kurių pakaktų Schumanno rezonansams sukelti. Deja, kol kas tiesiogiai tokie išlydžiai neužfiksuoti.
Tyrėjų teigimu, susieti dulkių audras su stovinčiomis atmosferos bangomis padėtų dedikuoti stebėjimai, galintys nustatyti koreliaciją taro dulkių audrų ir Schumanno rezonansų stiprumo. Deja, šiuo metu tokių misijų į Marsą nėra planuojama, o stebėjimai iš Žemės nėra pakankamai detalūs atsakyti į šiuos klausimus.
