NASA „Curiosity“ marsaeigis raudonojoje planetoje užfiksavo nepakartojamą nuotrauką nuo aukšto Marso kalno. Mokslininkai sujungė du vaizdus į vieną: rytinis kadras yra mėlynos spalvos, popietės – oranžinis, o abiejų kombinacija nudažyta žaliai.
„Curiosity“ užfiksuota Marso panorama / NASA „Jet Propulsion Laboratory“ nuotr.
Kaip rašoma NASA „Jet Propulsion Laboratory“ tinklaraštyje, „Curiosity“ fiksuoja 360 laipsnių vaizdą iš jį supančios aplinkos juodai-baltai fotografuojančiomis navigacijos kameromis. Marsaeigis tai daro kiekvieną kartą, kai baigia savo važiavimą. Tam, kad panoramos vaizdą būtų paprasčiau nusiųsti į Žemę, marsaeigis ją suspaudžia ir sumažina kokybę. Tačiau kai tik mokslininkai pamatė vieną naujausių „Curiosity“ nuotraukų, nutarė, jog panorama pernelyg graži, todėl nutarė išgauti aukščiausią kokybę iš navigacinių kamerų, kokia tik yra įmanoma.
Lapkričio 16 d. inžinieriai liepė „Curiosity“ padaryti du sudėtinius vaizdus užfiksuojant panorama 8 val. 30 minučių ryte Marso laiku ir 16 val. 10 minučių vakare. Šie du laikai suteikė kontrastingas apšvietimo sąlygas, atskleidusias įvairesnes kraštovaizdžio detales. Komanda tuomet sujungė dvi nuotraukas į vieną meninę interpretaciją, kurioje atsispindi tiek ryto, tiek popietės vaizdai.
„Curiosity“ ryte užfiksuota Marso panorama / NASA „Jet Propulsion Laboratory“ nuotr.
Nuotraukos centre matosi Sharp kalnas, kurio aukštis apie 5 kilometrai. Juo „Curiosity“ važiavo nuo 2014 metų. Dešiniau matyti užapvalintos kalvos, kurias marsaeigis iš arčiau apžiūrinėjo dar liepą, tuomet jis pradėjo fiksuoti intriguojančius kraštovaizdžio pokyčius. Smėlio bangelių laukas, pavadintas „Sands of Forvie“ driekiasi nuo 400 iki 800 metrų.
„Curiosity“ po pietų užfiksuota Marso panorama / NASA „Jet Propulsion Laboratory“ nuotr.
Panoramos dešinėje yra uolėtas Rafaelio Navarro kalnas, pavadintas anksčiau šiais metais mirusio „Curiosity“ komandos mokslininko vardu. Tai yra viršutinė Sharp kalno dalis, daug aukščiau tos vietos, kurią tyrinėjo marsaeigis. Sharp kalnas slypi Geilo krateryje, 154 kilometrų pločio baseine, atsiradusiame prieš milijardus metų.
