Šią savaitę po pasaulį pasklidusius lietuvių mokslininkus vienijanti asociacija „Futura Scientia“ kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo, Ateities komitetus, Švietimo, mokslo ir sporto bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas su siūlymais pagerinti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) skiriamų lėšų įsisavinimo efektyvumą mažinant administracinę naštą, gerinant skaidrumą ir mokslinių įstaigų bendradarbiavimą su verslu, rašoma asociacijos atsiųstame pranešime.
Sistema neskatina mokslinių tyrimų
Asociacija pabrėžia, kad Lietuvoje finansuojant MTEP nepavyksta išspręsti daugelio esminių mokslo valdymo bei finansavimo problemų: mokslas mūsų šalyje retai kada pasiekia aukštą pasaulinį lygį, be to, itin daug atsiliekama pagal verslo įmonėse dirbančių tyrėjų skaičių, kuris nesiekia nė 50 proc. ES vidurkio, o administracinė ir biurokratinė našta mokslininkams ir toliau didinama.
„Mažėjantis tyrėjų skaičius ir gausėjantis agentūrų personalas Lietuvos Respublikoje rodo, jog MTEP administravimo sistema neskatina kelti mokslinių tyrimų lygio ir yra pernelyg orientuota į formalų lėšų įsisavinimą. Didėjantis MTEP finansavimas nuo 2016 m. buvo daugiausiai naudojamas ne anksčiau pasiteisinusioms programoms, o dar labiau biurokratizuotoms naujoms programoms diegti su neaiškiomis perspektyvomis agentūrose steigiant papildomus etatus šioms programoms įgyvendinti“, – teigiama „Futura Scientia“ išsiųstame rašte.
Nerimą keliančios problemos
Asociacijai abejonių kelia tai, kad naujai sukurtos programos mokslinių tyrimų įstaigoms sukelia daug neaiškumų, todėl jos turi skirti daugiau resursų aiškintis procedūras paraiškų ruošimui, naujų projektų priežiūrai ir neatitikimų derinimui su agentūromis. Tai reikalauja mokslinėse įstaigose steigti papildomus etatus vidiniam administravimui, taip pat neretai samdyti išorinius konsultantus.
„Futura Scientia“ taip pat abejoja dėl dar vienos MTEP lėšas administruojančios struktūros, kurią, kaip numatyta, koordinuos UAB „Invega“, steigimo būtinybės ir prasmingumo skirstant lėšas.
Pateikė sprendimo būdus
Asociacija rašte ne tik įvardija problemas, bet ir siūlo galimus jų sprendimo būdus. Pavyzdžiui, siūloma skirti kaip įmanoma didesnį finansavimą tiems pareiškėjams iš Lietuvos, kurie „Horizon Europe“ programose viršija slenkstinį įvertinimą, papildomai kofinansuoti tuos dalyvius iš Lietuvos, kurie laimi tarptautinių projektų dotacijas, taip pat visiškai finansuoti mobilumo programų projektus, kuriuose įsipareigojama užsienio mokslininkus įdarbinti Lietuvos mokslinių tyrimų įstaigose, jeigu jų paraiškos viršija slenkstinį įvertinimą tarptautinėse programose.
Kaip dar vienas siūlymų išskiriamas visų MTEP programų vertinimo reglamento remiantis ekselencijos, poveikio ir įgyvendinamumo (angl. Excellence, Impact, Implementation) kriterijais suvienodinimas maksimalų įvertinimą apribojant iki 15 balų. Toks kriterijų ir balų reglamentas nusistovėjęs daugumoje ES programų, tad yra gerai suprantamas tiek pareiškėjams, tiek vertintojams. Tai, pasak asociacijos, leistų lengviau pritraukti ekspertus iš užsienio, objektyviau vertinti vietinių programų paraiškas ir efektyviau įgyvendinti finansuojamus projektus. Šiuo metu Lietuvos agentūrų programose paraiškų kriterijai ir balai nėra nuoseklūs, ypač dažnai ignoruojamas poveikio kriterijus.
Rašte taip pat siūloma MTEP finansuojančiose agentūrose daugumą etatų reglamentuoti kontraktinio darbo pagrindu pagal prižiūrimų programų trukmę, MTEP finansuojančių agentūrų veiklos skaidrumą ir efektyvumą didinti pasitelkiant apibrėžtus fizinius įgyvendinamumo rodiklius, o vienas svarbiausių rodiklių turėtų būti MTEP programos giminingumas „Horizon Europe“ ar kitai tarptautinei programai.
Paieška archyve
