Dėl žmonių sukeltos klimato kaitos jau keletą dešimtmečių sparčiai tirpsta poliariniuose regionuose esantys ledynai. Naujas tyrimas parodė, kad paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje dėl tirpstančių ledynų pakitus vandens pasiskirstymui Žemės paviršiuje pasislinko mūsų planetos sukimosi ašis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“, yra ypatingai svarbūs gamtos ir kosmoso tyrimams.
„Klimato atšilimo sukeltas ledo tirpimas tikriausiai yra pagrindinė Žemės ašies poslinkio XX a. 10 deš. priežastis“, – sakė pagrindinė tyrimo autorė Shanshan Deng.
Žemei sukantis aplink savo ašį, regionai, kuriuose nematoma ašies linija susikerta su planetos paviršiumi yra Šiaurės ir Pietų ašigaliai. Tačiau Žemės ašis nėra statiška, ji nuolat dreifuoja dėl mokslininkams vis dar nežinomų priežasčių. Vienas siūlomas ašies judėjimo paaiškinimas yra vandens pasiskirstymo Žemės paviršiuje pokyčiai.
Įsivaizduokite besisukantį sukutį. Jeigu sukučio svorio centras nuolat judėtų, pakistų jo sukimosi ašis ir sukutis pradėtų svirduliuoti, kol galiausiai nusvirtų. Kai didelė masė juda mūsų planetos paviršiumi, ji lygiai tokiu pat principu išjudina ir Žemės ašį. 2002 m. mokslininkai pradėjo sekti mūsų planetos ašies pakitimus, remdamiesi „Gravitacijos atkūrimo ir klimato eksperimento“ (GRACE) duomenimis.
GRACE yra jungtinė NASA ir Vokietijos aviacijos ir kosmoso centro misija, kurios tikslas yra stebėti masės pasiskirstymą žemės paviršiuje, fiksuojant gravitacijos pakitimus skirtinguose Žemės taškuose.
Naudojantis GRACE surinktais duomenimis, mokslininkai jau anksčiau atrado ryšį tarp Žemės ašies pakitimų ir spartėjančio ledynų tirpimo, tačiau šis naujasis atradimas žengė dar vieną žingsnį į priekį. Analizuodami turimą informaciją, mokslininkai sugebėjo nustatyti kaip kito Žemės ašies padėtis dar nuo XX a. 10 deš., kai GRACE misija net nebuvo prasidėjusi. Tuomet, apskaičiavę bendrą prarasto vandens kiekį, jie nustatė kaip nuo tada pasikeitė ašigalių padėtis.
Tyrėjai pastebėjo, kad 1995 m. pasikeitė poliarinio poslinkio kryptis – ašis judėjo nebe į pietus, o į rytus. Tyrėjai taip pat apskaičiavo, kad 1995–2020 m. ašis slinko 17 kartų greičiau nei 1981–1995 m.
Naudodamiesi prarasto vandens ir požeminio vandens rodikliais, mokslininkai nustatė kaip keitėsi ant žemės paviršiaus esančio vandens pasiskirstymas. Jų pastebėjimai atskleidė, kad ledynų tirpimas poliariniuose planetos regionuose yra pagrindinė priežastis, kodėl žemės ašis pradėjo svirti į rytus. Tam įtakos turėjo ir vandens praradimas nepoliariniuose regionuose, kur dėl žemės ūkio yra pumpuojami milžiniški kiekiai požeminio vandens.
„Manau, kad tyrime pateikiama įdomių pastebėjimų, kurie padės atsakyti į šį klausimą, – sakė Vincentas Humphrey‘us, Ciuricho universiteto klimato mokslininkas, nedalyvavęs tyrime. – Tai parodo, koks svarbus yra šis masės pokytis – jis yra toks milžiniškas, kad sugebėjo pakeisti Žemės sukimosi ašį.“
Tiesa, V. Humphery‘us pastebėjo, kad: „Žemės ašies pasikeitimas nėra pakankamai didelis, kad turėtų įtakos mūsų kasdieniam gyvenimui. Ir nors dėl to gali kisti dienos trukmė, šis pokytis neviršytų kelių milisekundžių.“
Bet planetai toliau šylant, nerimą keliantys reiškiniai poliariniuose regionuose nestoja. Manoma, kad ledynų tirpimas tik spartės, o tai galėtų sukelti žymiai didesnį Žemės ašies pakitimą.
Paieška archyve
