Naujas tyrimas atskleidė, kad norint apsaugoti Žemę nuo susidūrimo su asteroidu, reiktų naudoti kruopščiai parinktą atominę bombą, ir tai nėra susiję tik su ginklo galingumu. Siekiant užtikrinti, kad po susidūrimo asteroidas judės norima linkme, svarbu naudoti tinkamą bombą, o esminis šio pasirinkimo faktorius yra neutronų energija.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Mes žinome, kad asteroidas Apofis Žemei pavojaus nekels visą likusį XXI a. Ir nors dabar galime nesijaudinti bent dėl vieno artimoje ateityje galinčio atskrieti asteroido, reikia suprasti, kad anksčiau ar vėliau kosmoso uolienos nusitaikys į Žemę. Buvo pasiūlyta daug veiksmų, kurie padėtų išvengti tokios katastrofos, tačiau pats efektyviausias iki šiol pasiūlytas sprendimas yra branduoliniai ginklai.
Žinoma, asteroidui ar kometai skriejant Žemės link, pats tinkamiausias atsakas į šį pavojų bus nulemtas daugybės faktorių, kurių svarbiausias yra laikas. Šią problemą nagrinėjantys mokslininkai yra įsitikinę, kad turint pakankamai laiko, geriausias sprendimas būtų pakeisti asteroido orbitą.
„Pastebėjus objektą likus keleriems metams iki susidūrimo, net ir mažiausias jo greičio pasikeitimas, laikui bėgant, pakeistų jo trajektoriją taip, kad šis praskrietų pro Žemę saugiu atstumu“, – teigė Karinių oro pajėgų technologijų instituto magistrantas Lansingas Horanas.
L. Horanas aiškino: „Pirmiausia reiktų nustatyti patį tinkamiausią neutronų energijos spektrą, kad iš neutronų išeinanti energija būtų atiduodama tokiu būdu, kuris turėtų didžiausią įmanomą poveikį objekto greičiui ar trajektorijai. Šis tyrimas parodo, kad iš neutronų išeinančios energijos kiekis nulemia kiek bus nukreiptas asteroidas, paaiškina, kodėl taip nutinka, ir yra lyg laiptelis didesnio tikslo link.“
Ir nors mes turime daug laiko pasiruošti, geriausia pradėti apie tai galvoti jau dabar.
Tačiau jeigu atskriejantį asteroidą pastebėtume paskutinę minutę, tikriausiai reiktų imtis Holivudo trilerių kūrėjų numylėto būdo – jį susprogdinti. Žinoma, po susprogdinimo nerimas nedingtų, nes vietoje vienos didelės uolienos, Žemės link skrietų šimtai asteroido fragmentų.
Bet kaip teigia L. Horanas: „Anksčiau atlikti darbai parodė, kad daugiau nei 99,5 proc. pradinės asteroido masės nepataikytų į Žemę.“ Ir nors į mūsų planetą vis tiek galėtų atsitrenkti pakankamai dideli fragmentai, kurie lengvai sugriautų didelį miestą, tai padėtų mums išvengti visos civilizacijos žlugimo.
L. Horano modelyje naudotas asteroidas yra dešimt tūkstančių kartų mažesnis už dinozaurus pražudžiusį objektą. Jeigu modelyje sukurtas objektas ir atsitrenktų į žemę, vargu, ar jis sukeltų masinį išnykimą, o jam įsirėžus į vandenyną, kilusių cunamių žala būtų kelis kartus mažesnė nei bet kokių bandymų jį nukreipti kaina.
Paieška archyve
