Smalsumas daro įtaką viskam, pradedant mūsų santykiais ir baigiant išsilavinimu. Tyrėjai, pasitelkdami „Vikipediją“, išskyrė du pagrindinius smalsumo tipus. Kokį turite jūs?
Pensilvanijos universiteto tyrime 149 dalyviai 21 dieną naršė „Vikipedijos“ straipsnius po 15 minučių per parą. Bendrai visi dalyviai perskaitė 18 654 internetinės enciklopedijos straipsnius.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Apibendrinus duomenis matematikos metodika, vadinama grafų teorija, tiriamieji pagal smalsumą buvo suskirstyti į du anksčiau nustatytus tipus: „smalsuolį“ (busybody), kuris tyrinėja daug įvairios informacijos šokinėdamas per skirtingus puslapius, ir „medžiotoją“ (hunter), kuris kai ieško naujų žinių, lieka labiau susitelkęs viena kryptimi.
Tačiau dalyviai ne visada laikėsi vieno ar kito elgesio tipo, o tyrėjai norėjo sužinoti, kodėl. Norėdami tai išsiaiškinti, jie naudojo gerovės klausimyną, pateiktą dalyviams iki tyrimo pradžios, apimantį tokias temas kaip socialinės sąveikos ieškojimas ir streso toleravimas.
Remiantis apklausomis, „medžiotojų“ elgesį skatino poreikis užpildyti specifines žinių spragas, o noras ieškoti visiškai naujos informacijos buvo „smalsuolių“ stilius – šokinėjimas tarp skirtingų straipsnių temų.
Viena iš priežasčių, kodėl šis tyrimas išsiskiria, yra tai, kad žvelgiama į tai, kaip išreiškiamas smalsumas, o ne bandoma jį kiekybiškai įvertinti užsiimant veikla, pavyzdžiui, uždavus klausimus ar žaidžiant viktorinos žaidimus (trivia), kaip tai darė ankstesni tyrimai.
Remiantis šiomis išvadomis, galima sukurti ir patobulinti mokymo metodus ir nustatyti būdus kaip geriausiai galima būtų pateikti žinias ir skirtingus problemų sprendimo būdus.
Dviejų smalsumo tipų schema © Lydon-Staley et al, Nature Human Behaviour 2021
Smalsumas siejamas ir su emocine gerove: smalsesni žmonės paprastai būna labiau patenkinti gyvenimu ir patiria mažesnį nerimą. Užtikrindami, kad informacija būtų prieinama įvairiais būdais, tuo pačiu metu galime skatinti smalsumą ir pasitenkinimą.
