Naujausi tyrimai rodo, kad yra apie tūkstantis žvaigždžių sistemų, iš kurių ateiviai, jei jie ten būtų įsikūrę, galėtų mus stebėti, rašo „Live Science“.
Šios 1004 žvaigždžių sistemos yra tiesioginėje mūsų planetos matomumo linijoje ir pakankamai arti mūsų, kad jų gyventojai galėtų ne tik pastebėti Žemės planetą, bet ir aptikti cheminius gyvybės Žemėje pėdsakus.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Per pastarąjį dešimtmetį astronomai aptiko aplink tolimas žvaigždes skriejančias egzoplanetas, naudodami paprastą formulę: stebėkite žvaigždę ir laukite, kol ji staiga pritems. Tas pritemimas reiškia, kad tarp žvaigždės ir teleskopo praskriejo planeta. Išanalizavus, kaip šviesa keičiasi, kai žvaigždė pritemsta, galima išsiaiškinti planetos atmosferos cheminę sudėtį.
Tačiau šis metodas tinka tik toms planetoms, kurių orbitos leidžia joms atsidurti tarp žvaigždės, apie kurią jos sukasi, ir Žemės. Naujajame straipsnyje tyrėjai apvertė šią formulę aukštyn kojomis ir uždavė klausimą: kurios netoliese esančios žvaigždės yra tinkamai išsidėsčiusios, kad jų gyventojai matytų Žemės tranzitą pro saulę? Ar kurios nors iš tų žvaigždžių sistemų gyvybės formos galėtų aptikti mūsų, Žemės paviršiaus gyventojų, paliktus ženklus? Atsakymas yra taip, tai galėtų padaryti visos virtinės netoliese esančių žvaigždžių sistemų gyventojai, jei tokių būtų.
„Jei ten esantys stebėtojai ieškotų, jie matytų biosferos požymius mūsų „blyškiai mėlyno taško“ atmosferoje“, – teigiama Kornelio universiteto astronomės ir pagrindinės straipsnio autorės Lisos Kaltenegger pranešime.
Po to, kai 1992 m. tyrėjai pirmą kartą patvirtino, aptikę aplink savo žvaigždę skriejančią planetą, astronomai rado dar 4292 patvirtintas planetas už mūsų Saulės sistemos ribų, skriejančias aplink 3185 žvaigždes – čia labiausiai nusipelnė planetas „medžiojantis“ palydovas TESS (angl. „Transiting Exoplanet Survey Satellite“). Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST), kurį ketinama paleisti dar šį dešimtmetį, turėtų tiksliau ištirti daugelį tų planetų – galbūt jų atmosferose jam pavyks aptikti tokias dujas kaip metanas ar deguonis, kurios galėtų būti jose egzistuojančios gyvybės požymis.
O kas būtų, jei ateiviai turėtų savo JWST? Tyrėjai nustatė, kad 326 šviesmečių spinduliu yra 1004 žvaigždžių sistemos, iš kurių būtų galima aptikti Žemę. 508 iš jų turi tokius matymo kampus, kurie suteiktų bent 10 valandų stebėjimo duomenų kiekvieną kartą, kai Žemė praskrieja tarp stebėjimo taško ir saulės – idealios sąlygos pastebėti šią mažą kalnuotą planetą ir gyvybės požymius jos atmosferoje.
„Tik labai maža dalis egzoplanetų gali atsitiktinai atsidurti mūsų regėjimo linijoje, kad galėtume stebėti jų tranzitą, – teigia Lehigh universiteto astrofizikas ir šio straipsnio bendraautorius Joshua Pepperas. – Tačiau tas tūkstantis žvaigždžių Saulės kaimynystėje, kurias identifikavome savo straipsnyje, gali stebėti mūsų Žemės tranzitą pro saulę ir tai gali patraukti jų dėmesį.“
Paieška archyve
