Kiek visatai metų? Astrofizikai dešimtmečius bando atsakyti į šį klausimą. Pastaraisiais metais atlikti nauji moksliniai matavimai leidžia spėti, kad visata gali būti šimtais milijonų metų jaunesnė nei anksčiau manyta – vos 13,8 mlrd. metų, rašo „Science Daily“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Neseniai net keliuose straipsniuose aprašyti tarptautinės astrofizikų komandos, kurioje dirbo ir Stony Brooko universiteto mokslų daktarė Neelima Sehgal, atlikti tyrimai rodo, kad visatai gali būti apie 13,8 mlrd. metų. Jų išvados, padarytos, naudojantis Čilėje esančio Atakamos kosmologijos teleskopo (ACT) stebėjimais, atitinka Plancko palydovu atliktus tos pačios senovinės šviesos matavimus.
ACT tyrėjų komandą sudaro mokslininkai, atstovaujantys 41 instituciją septyniose skirtingose šalyse. Stony Brooko universiteto Meno ir mokslo koledžo Fizikos ir Astronomijos katedros komanda, kuriai vadovauja profesorė N. Sehgal, vaidina svarbiausią vaidmenį, analizuojant kosminį mikrobangų foną (KMF), likusį nuo Didžiojo sprogimo paskleistos šviesos.
„Stony Brooko universiteto komandos vadovaujamuose tyrimuose bandome atkurti visatos „kūdikystės nuotrauką“ tokią, kokia ji buvo tuomet, atmetant visus vaizdą iškraipančius laiko ir erdvės sąlygotus pokyčius, – aiškina straipsnių bendraautorė profesorė N. Sehgal. – Tik pamatę ryškesnę ankstyvosios visatos nuotrauką ar atvaizdą, galėsime geriau suprasti, kaip ji apskritai atsirado.“
Anot profesorės N. Sehgal, turėdami geriausią visatos vaikystės atvaizdą, mokslininkai galėtų geriau suprasti jos kilmę, kaip mes atsidūrėme ten, kur esame, – Žemėje – geriau suprastų galaktikas ir kur link mes einame, kaip visatos galėtų nelikti ir kada tai galėtų įvykti.
ACT komanda bando išsiaiškinti visatos amžių, matuodama seniausią jos šviesą. Kitos mokslininkų grupės atlieka įvairius galaktikų matavimus, kad galima būtų tą amžių dar tiksliau apskaičiuoti.
Naujausi ACT atlikti visatos amžiaus skaičiavimai atitinka standartinio visatos modelio pateiktus skaičiavimus ir Plancko palydovu atliktus tos pačios šviesos matavimus. Tai šiek tiek kita linkme pakreipė astrofizikų bendruomenėje vykstančias diskusijas, teigia pirmoji naująjį atradimą tinklalapyje „arXiv.org“ paskelbtame straipsnyje aprašiusi Simone Aiola.
2019 m. galaktikų judėjimą matavusi komanda apskaičiavo, kad visata yra šimtus milijonų metų jaunesnė nei prognozavo Plancko komanda. Šis neatitikimas pasufleravo, kad greičiausiai bus reikalingas naujas visatos modelis ir sukėlė nuogąstavimų, kad galbūt kažkuris matavimų rinkinys yra klaidingas.
Visatos amžius taip pat parodo, kaip sparčiai plečiasi kosmosas – skaičių, išreikštą Hubble`o konstanta. ACT matavimai rodo, kad Hubble`o konstanta siekia 67,6 km per sekundę vienam megaparsekui. Tai reiškia, kad už 1 megaparseko (apie 3,26 mln. šviesmečių) nuo Žemės esantis objektas dėl visatos plėtimosi tolyn nuo mūsų juda 67,6 km per sekundę greičiu. Šis rezultatas praktiškai sutampa su ankstesniais Plancko palydovo komandos skaičiavimais, nustačiusiais 67,4 km per sekundę greitį vienam megaparsekui, tačiau nesiekia galaktikų matavimų pasufleruotos 74 km per sekundę vienam megaparsekui reikšmės.
