Ko tik žmogus neišmokė robotų? Atrodo, kad šios mašinos savo galimybėmis ir protu kai kuriose srityse mus jau aplenkė, tačiau vis dar pasitaiko situacijų, kai bedvasiai geležies ir tekstolito gaminiai šturmuoja naujas savo sugebėjimų viršūnes. Panašus pavyzdys – „Future and Emerging Technologies of the European Community“ programos remiamas projektas, kurio tikslas – taip vadinamų „swarm-bot“ robotų gamyba ir pritaikymas. „Swarm-bot“ yra nedideli robotai, sugebantys savarankiškai jungtis į struktūras, formuoti sudėtingas konfigūracijas be centrinio vadovaujančio objekto. Projekto koordinatorius Marko Dorigo pažymi, kad struktūrų sudėtingumas ir dydis priklauso tik nuo jas sudarančių robotų kiekio.
Projekte dirbantys inžinieriai pasakojo, kad kiekvienas atskiras elementas („s-bot“) nepriklausys nuo kitų robotų ir sąveikaus su kitais konstrukcijos elementais tik apibrėžtame plote, kuriame yra išdėstyta sistema. Tokios struktūrizacijos privalumai yra tokie, kad sutrikus vieno roboto darbui, tai neigiamai nepaveiks viso „organizmo“ darbo. Taip pat „swarm-bot“ sistemai visiškai nereikalinga papildoma įranga kaip, pavyzdžiui, ryšio kanalams.
Nors konstrukcijos vienetas „s-bot“ yra gana sudėtingas, mechanizmai, tarnaujantys komplekso sudarymo pagrindu, yra paprasti. Vienas „s-bot“ yra 19 cm aukščio ir sveria daugiau nei 700 gr. Šiuo metu robotai veikia naudodami ličio jonų baterijas ir jų darbo laikas netrunka ilgiau nei 2 valandas. Aplink korpuso „centrą“ yra specialus žiedas, ant kurio pritvirtintos žnyplės, leidžiančios tvirtai prisikabinti kitiems robotams.
Kol kas mokslininkai nenumato „swarm-bot“ robotų naudojimo konkrečioje tyrimų programoje, tačiau turi vilčių, kad už metų ar dviejų miniatiūriniai robotai padės tyrinėti planetų paviršių ar ieškoti energijos išteklių požeminėse šachtose. Kūrėjai pasigyrė, kad „swarm-bot“ jau sulaukė sėkmės – jie lengvai įveikia kliūtis ir gali perkelti tam tikru atstumu išsidėsčiusius sunkius objektus.
