Tie, kurie mano, kad paaugliai per daug laiko praleidžia prie ekranų, turi naują argumentą. Naujas tyrimas rodo, kad televizija, socialiniai tinklai ir ilgas prie kompiuterio praleistas laikas didina nerimo simptomus tarp paauglių.
Vis daugiau paauglių patiria nerimo sutrikimų simptomus. Ir tai yra didelė protinės sveikatos problema. Paaugliams sunku mokytis, susikaupti, galvoti apie ateitį. Juos slegia socialinis spaudimas, poreikis pritapti, būtinybė priimti sprendimus, nuo kurių priklausys tolimesnė jų ateitis. O juk paaugliai yra tik vienu žingsneliu aukščiau nei maži vaikai.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Monrealio universiteto mokslininkai sekė 4000 kanadiečių vaikų nuo 12 iki 16 metų amžiaus. Per šį laikotarpį tyrimo dalyviai turėjo pranešti apie savo prie ekranų praleistą laiką. Tie turėjo pasakyti, kiek laiko praleidžia žiūrėdami į savo telefonus, kompiuterius ir televizorius. Jiems taip pat teko pasakyti, ką jie veiki – ar naršo socialinius tinklus, ar žaidžia žaidimus, ar žiūri vaizdo įrašus. Tuo pat metu tyrimo dalyviai reguliariai atlikinėjo testus, kurie leidžia išmatuoti jų nerimo lygį. Ir, kaip jau supratote, mokslininkai pastebėjo, kad kuo daugiau laiko vaikai praleidžia prie ekranų, tuo dažniau kenčia nuo nerimo.
Tiesa, viskas priklauso ir nuo veiklos. Televizijos žiūrėjimas ir socialinių tinklų naudojimas yra siejami su nerimu, o štai kompiuteriniai žaidimai – ne. Mokslininkai negali paaiškinti kodėl, tačiau tikriausiai dėl to, kad kompiuteriniai žaidimai padeda atsipalaiduoti.
Šie rezultatai yra sietini su ankstesniais tyrimais kurie parodė, jog televizija bei socialiniai tinklai gali būti siejami su depresijos simptomais. Tačiau yra ir gerų žinių. Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad kai paaugliai atsitraukė nuo socialinių tinklų, televizijos ir kompiuterių, nerimo lygis sumažėjo. Patricia Conrod, vyriausioji tyrimo autorė, taip pakomentavo rezultatus: „Šie rezultatai rodo, kad vienas iš būdų padėti paaugliams tvarkytis su nerimu yra prie ekrano praleisto laiko ribojimas“. Žinoma, kaip visada, jei tėvai nuspręstų pasinaudoti šiuo patarimu, jie patys turėtų pademonstruoti gerą pavyzdį.
Vis daugiau paauglių kenčia nuo nerimo sutrikimų. Nors pateikiama įvairi statistika, panašu, kad bent 1 iš 3 13-18 metų paauglių kenčia nuo nerimo. Ši statistika tik prastėja ir mokslininkams teks ieškoti ne tik paaiškinimo, bet ir šios problemos sprendimo būdų.
