Greitieji radijo žybsniai (angl. Fast radio bursts, FRBs) atrasti tik 2007 metais, bet jau tapo viena įdomiausių astrofizikos temų. Nuo tada atrasta daugiau nei šimtas žybsnių, kurie trunka maždaug tūkstantąją sekundės dalį, bet išspinduliuoja tiek energijos, kiek Saulė paskleidžia per 20 metų.
©JINGCHUAN YU, BEIJING PLANETARIUM / NRAO | CC0
Dabartiniai duomenys dar neleidžia pasakyti, kas iš tiesų sukelia žybsnius, bet manoma, kad jų yra bent du tipai.
Kurį laiką buvo manoma, kad juos sukelia neutroninių žvaigždžių ar neutroninės žvaigždės ir juodosios skylės susiliejimai, bet ši hipotezė negali paaiškinti kai kurių žybsnių, kurie kartojasi. Pirmasis toks žybsnis buvo FRB121102, vėliau jų atrasta ir daugiau. Dabar manoma, kad šie žybsniai kyla, kai labai stiprų magnetinį lauką turinti neutroninė žvaigždė, vadinama magnetaru, patiria drebėjimą, kurio metu sutrūkinėja jos paviršius. Drebėjimas gali įgreitinti daugybę dalelių, kurios, sąveikaudamos su magnetiniu lauku, ima skleisti stiprią radijo spinduliuotę.
Tiesa, yra ir kitokių hipotezių, o joms patikrinti šiuo metu pradedamas naujas stebėjimų projektas MeerTRAP. Jo metu Pietų Afrikoje esantis MeerKAT radijo teleskopų masyvas bus panaudotas FRB paieškai – tikimasi aptikti 2-5 FRB per savaitę. Reikšmingai padidinus žinomų FRB skaičių, tikimasi išsiaiškinti, ar jų yra tik du tipai, ar daugiau, kaip dažnai vyksta kiekvieno tipo žybsniai ir galbūt suprasti, kas juos sukelia.
