Elektronika.lt
 2024 m. balandžio 25 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Balandžio 25 d. 12:27
Grėsmės vaikų mobiliuosiuose telefonuose: ką apie tai galvoja tėvai?
Balandžio 25 d. 10:41
Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
Balandžio 25 d. 08:32
HMD pristatė tris atnaujintus „Nokia“ mygtukinius telefonus
Balandžio 24 d. 20:16
Kaip išjungti ar perkrauti visų modelių „iPhone“
Balandžio 24 d. 17:16
Nuo blynus kepančių robotų iki miesto priežiūros technologijų – „Tech_Champ 2024“ hakatone komandos kūrė naujoves
Balandžio 24 d. 14:32
Pristatytas 816 AG „Mercedes-AMG GT 63 S E PERFORMANCE“ kupė
Balandžio 24 d. 11:26
Švietimo ekspertai sutaria: universitetų aljansai – galimybė turėti geresnę švietimo sistemą
Balandžio 24 d. 08:18
„Nothing“ pristatė „Ear“ ir „Ear (a)“ belaidžius ausinukus
Balandžio 23 d. 20:24
Dauguma Lietuvos tėvų riboja vaikų laiką internete: psichologas patarė, kaip nepažeisti vaiko privatumo
Balandžio 23 d. 17:16
Peteris Higgsas: kaip itin kuklus fizikas sugalvojo dieviškosios dalelės idėją
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Mokslininkai perspėja: per artimiausius 100 metų Saulė gali paleisti pražūtingą pliūpsnį

Publikuota: 2019-06-18 07:37
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

2000 m. astronomai užfiksavo iki tol nematytą reiškinį: „superpliūpsnius“ tolimose žvaigždėse – saulės pliūpsnius, tik daug tūkstančių kartų stipresnius.

Po to buvo atlikta nemažai tyrimų ir mokslininkai nustatė, kad tokie intensyvūs pliūpsniai labiau būdingi jaunoms, greitai besisukančioms žvaigždėms, ir žvaigždėms, kurių didelis magnetinis aktyvumas. Galbūt, spėliojo jie, mūsų daug senesnėje, ramesnėje Saulė tokių audringų pliūpsnių nebus.

Mokslininkai perspėja: per artimiausius 100 metų Saulė gali paleisti pražūtingą pliūpsnį

„Manoma, kad lėtai besisukančiose, Saulę primenančiose žvaigždėse negali būti tokių intensyvių magnetinių reiškinių kaip superpliūpsniai“, – naujai pasirodžiusiame straipsnyje rašo astronomų komanda, vadovaujama Yutos Notsu iš Kolorado Boulderio universiteto. Deja, aiškėja, kad tokie samprotavimai buvo klaidingi, rašoma sciencealert.com.

Naujoje Keplerio kosminio teleskopo užfiksuotų superpliūpsnių analizėje tyrėjai teigia, kad superpliūpsnius gali skleisti ir Saulės tipo žvaigždės, nors ir daug rečiau nei jaunesnės, didesnio magnetinio aktyvumo žvaigždės.

„Mūsų tyrimai parodo, kad superpliūpsnių pasitaiko retai, – sako Y. Notsu. – Vis dėlto egzistuoja tikimybė, kad toks reiškinys gali nutikti per ateinančius 100 ar daugiau metų.“

Iki šiol mokslininkai yra užfiksavę superpliūpsnius Saulės tipo žvaigždėse – G klasės pagrindinės sekos žvaigždėse, tačiau iki šiol niekas negali iki galo paaiškinti, kas sukelia tokio didelio intensyvumo reiškinius. Iš dalies taip yra todėl, kad trūksta išsamesnių duomenų ir jų analizių.

Siekdami geriau išsiaiškinti šiuos reiškinius, Y. Notsu vadovaujami mokslininkai atliko naujus spektroskopinius Keplerio teleskopo surinktų duomenų tyrimus, taip pat panaudojo Europos kosmoso agentūros žvaigždžių stebėjimo teleskopo „Gaia“ bei „Apache Point“ observatorijos Naujajame Meksike surinktus duomenis.

Iš viso buvo rasta duomenų apie 43 Saulės tipo žvaigždes, kuriose praeityje buvo užfiksuoti superpliūpsniai, ir nors statistinėje jų analizėje nurodyti išsamesni duomenys apie šiuos reiškinius, tyrėjai sako, kad mums vis dėlto reikia dar daugiau duomenų norint suprasti, kokia yra superpliūpsnių tikimybė mūsų Saulėje.

„Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad išsiaiškintume superpliūpsnių Saulėje charakteristikas, ir galėtume atsakyti į svarbų klausimą – „Ar mūsų Saulėje gali būti superpliūpsnių?“, – rašo tyrėjai.

„Senų, lėtai besisukančių [užfiksuotų] Saulės tipo žvaigždžių, kuriose būtų fiksuojami superpliūpsniai, skaičius yra labai mažas, tad turimų statistinių duomenų nepakanka.“

Kaip ten bebūtų, pasak Y. Notsu, kuo daugiau mes sužinome apie superpliūpsnius, tuo labiau suprantame, kad nors jie labiau būdingi jaunoms žvaigždėms, vis dėlto ir Saulės tipo žvaigždės nėra apsaugotos nuo šio galingo ir potencialiai labai pavojingo žvaigždžių fenomeno.

„Jaunose žvaigždėse superpliūpsniai fiksuojami kone kas savaitę, – sako Y. Notsu. – Saulės tipo žvaigždėse šis fenomenas pasireiškia vidutiniškai kartą per kelis tūkstančius metų.“

Kol kas turime tik tokias nelabai konkrečias išvadas, todėl nepaprastai svarbu, anot mokslininkų, ateityje surinkti daugiau duonenų ir juos išanalizuoti – ne tik siekiant suprasti, ar yra tikimybė, kad mūsų Saulėje kils superpliūpsnio fenomenas, bet ir siekiant išsiaiškinti, kas mums gali nutikti, jei toks fenomenas vis dėlto pasireikš.

Esami moksliniai tyrimai parodo, kad pakankamai galingas saulės žybsnis gali sunakinti visas šiuo metu mūsų naudojamas technologijas – tai visame pasaulyje sukeltų trilijonų dolerių vertės nuostolių ir sukelti įvairiausias, sunkiai prognozuojamas ir keisčiausias katastrofas.

O jeigu tai būtų nepaprastai galingas superžybsnis – toks, kokį astronomai užfiksavo už šimtų šviesmečių? Tiesą sakant, mokslininkai nelabai žino, kokias pasekmes toks intensyvus reiškinys gali turėti mūsų planetai.

„Kita svarbi užduotis, kurios reikia kuo skubiau imtis – kuo tiksliau ištirti superžybsnių poveikį, – paaiškino Y. Notsu. – Bet jau dabar galima numatyti, kad jie gali sukelti didelio masto elektros tiekimo ir palydovinio ryšio sutrikimus, stiprų spinduliavimą erdvėje... Nuo šiol ši tema turi būti vertinama labai rimtai.“


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Uždaryti komentarus
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.




Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama