Nepaisant daugybės metų tyrimų, mokslininkai dar nepasiekė tokio lygio, kad galėtume visiškai išnaudoti branduolių sintezės energiją. Tyrimai stipriai juda į priekį ir suteikia vis daugiau vilties, kad vieną dieną žmonija įvaldys šią energijos rūšį. Tačiau panašu, jog egzotiškoji šaltoji sintezė, kuri hipotetiškai turėtų vykti kambario temperatūroje, lieka tolima svajone.
„Tokamak Energy“ iliustr. / Plazmos žiedas reaktoriaus viduje – „karštosios“ branduolių sintezės proceso pagrindas
„Google“pasidalino ne vienerių metų ir milijonus dolerių kainavusio projekto išvadomis. Liūdnomis išvadomis.
Nors projekto „Google“ nevadina visiška nesėkme, tačiau viltis, jog vieną dieną šaltoji sintezė pakeis mūsų pasaulį – žuvo.
Branduolių sintezės procesas vyksta mūsų Saulėje ir daugelyje kitų žvaigždžių. Šio proceso metu yra sukuriamas milžiniškas kiekis energijos ir įvaldžius šį procesą – turėtume praktiškai neribotą švarios energijos šaltinį.
Problema ta, kad šis procesas yra ganėtinai sudėtingas, mokslininkams sunku jį išlaikyti stabilų ir kol kas proceso metu sunaudojama daugiau energijos, nei jos pagaminama.
Kaip alternatyva tradicinei branduolių sintezei, 1989-aisiais metais buvo pasiūlyta „šaltoji branduolių sintezė“. Mokslininkai teigė, kad jiems pavyko sukurti tokią reakciją, kuri yra galima tiesiog kambario temperatūroje.
Deja, bet gana greitai šie tyrimai buvo pripažinti melagingais.
Vis dėlto, šaltosios sintezės svajonė atgimė 2015-aisiais metais, kai „Google“ nusprendė, jog šis energetikos fenomenas nusipelnė gerokai rimtesnių tyrimų.
Dėl to bendrovė tyrimams skyrė 10 milijonų JAV dolerių. Juos paskirstė po visą pasaulį išsibarsčiusioms 30-iai mokslininkų laboratorijų ir prašė jų iš naujo peržiūrėti tris šaltosios sintezės eksperimentus.
Per tuos metus mokslininkai paskelbė tuziną mokslinių straipsnių ir dalinosi gautų tyrimų rezultatais, tačiau galiausiai „Nature“ paskelbtas galutinis verdiktas – „nėra jokių įrodymų“, kad šaltosios sintezės fenomenas egzistuoja.
Nors tokios žinios yra liūdnos, bet „Nature“ redakciniame straipsnyje pažymima, jog „Google“ investicijos tikrai nenuėjo veltui: „Projekto metu buvo sukurtos naujos medžiagos, įrankiai ir padarytos įžvalgos. Pavyzdžiui, sukurti kalorimetrai, kurie patikimai veikia ekstremaliomis sąlygomis, atrasti labai hidratuotų metalų gamybos metodai, kurie gali būti panaudoti kitoms energijos ir sintezės tyrimų sritims.“
Taip pat teigiama, jog dabar tik nuo mūsų pačių priklauso ar naujas žinias ir gautas naudas panaudosime tolesniuose tyrimuose.
