Trečiadienį Vilniuje prasideda tarptautinė fotonikos konferencija APROPOS 16. Joje pranešimus skaitys garsūs šios srities mokslininkai iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Pietų Korėjos, Prancūzijos, JAV, Kanados, Japonijos, Švedijos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Nyderlandų, Čekijos ir Lietuvos.
Konferencija turi ilgametes tarptautinio mokslo tradicijas. Ji prasidėjo kaip „Plazmos ir nestabilumų“ simpoziumas dar 1971 m., kai tuometinis Puslaidininkių fizikos institutas buvo viena lyderiaujančių institucijų šioje mokslo srityje. Nuo 1992 m. konferencija nukreipė savo dėmesį į ultrasparčiuosius procesus puslaidininkiuose ir tapo svarbia šios srities mokslininkų susitikimo vieta.
Šių metų konferencijos pagrindinis akcentas – fotonikos ir modernių optoelektroninių medžiagų bei prietaisų problemos ir iššūkiai. Renginio organizatoriaus, Fizinių ir technologijos mokslų (FTMC) direktoriaus prof. Gintaro Valušio teigimu, konferencija atgimsta naujoje vietoje ir nauju pavadinimu, bet išlaikydama gerąsias, beveik jau 50 metų puoselėtas tarptautiškumo tradicijas.
Šįkart akcentas – fotonikos ir optoelektronikos problemos, mokslo sritys, kur Lietuvos mokslininkai yra pripažinti ir plačiai žinomi pasaulyje. Kviestinių pranešėjų tarpe – vienas ir terahercinių kvantinių kaskadinių lazerių išradėjų, Lydso universiteto prof. Edmundas H. Linfieldas; Tarptautinės fundamentinės ir taikomosios fizikos sąjungos Fotonikos sekcijos pirmininkas prof. Tsuneyuki Ozaki iš Kvebeko, vienas iš terahercų fizikos ir spektroskopijos tyrinėjimų lyderių pasaulyje, APROPOS Programinio komiteto narys prof. Hartmut G. Roskos iš Frankfurto prie Maino; terahercų spindulių pritaikymo vėžio gydymui tiriantis Seulo nacionalinio universiteto profesorius Joo-Hiuk Son, Monpelje universiteto (Prancūzija) prof. Wojciechas Knapas, diktuojantis pasaulines madas nanometrinių tranzistorių kūrimo ir taikymo aukštadažnėje elektronikoje sritį ir kt.
APROPOS 16 (angl.: Advanced Properties and Processes in Optoelectronic Materials and Systems, liet.: Ypatingos savybės ir reiškiniai optoelektroninėse medžiagose ir sistemose) savo pranešimus pristatys ir tarptautinėje arenoje garsūs Lietuvos mokslininkai.
Renginyje dalyvauja gausus būrys jaunimo iš Lietuvos. „Auga nauja energingų mokslininkų karta – jie ambicingi ir žino ko nori, jie gali kurti mokslą, jie turi didelių siekių, kuriant aukštųjų technologijų verslus, ir tai labai džiugina“, – pasakoja G. Valušis.
Konferencijos svečiai jau apsilankė lyderiaujančiose Lietuvos lazerių įmonėse – „Eksploje“, „Šviesos konversijoje“ ir „Brolis Semiconductors“, lankėsi FTMC Fizikos instituto mokslo ir technologijų parke, apžiūrėjo FTMC laboratorijas.
„Svečiai pamatė, kad Saulėtekio laboratorijose turime praktiškai visą mokslo grandinę – nuo technologijos, medžiagų gaminimo, jų charakterizavimo bei tyrimo, o taip pat jų galimo naudojimo prietaisams kurti ir iki pat aukštos pridėtinės vertės produkt“, – pasakoja G. Valušis.
„Žemą pridėtinę vertę kurti gali daug kas, tačiau aukštai pridedamajai vertei sukurti reikia specialių gebėjimų, profesionalumo, žinių ir atitinkamo mokslinio lygmens. Manau, tai aukštosios technologijos, jų kūrimas bei taikymai ir yra kelias, kuriuo Lietuva galėtų sėkmingai eiti, – teigia FTMC direktorius. – Tai nėra lengva, tai nėra gretas procesas, bet jis kuria tvarią sistemą, kuri generuoja ne tik mokslo žinias, bet jas konvertuoja į pinigus. FTMC to ir siekia – kapitalizuoti mokslo žinias ir skatinti aukštųjų technologijų plėtrą šalyje. APROPOS konferencija yra šio proceso sudėtinė dalis.“
