Šiandien iškilmingos ceremonijos Latvijos mokslų akademijoje metu trys mokslininkės iš Latvijos, viena iš Lietuvos ir viena iš Estijos buvo apdovanotos 6000 eurų vertės „L`ORÉAL Baltic“ stipendijomis „Moterims moksle“. Tai jau keturioliktasis kartas, kai ši stipendija suteikiama Latvijoje, ir antrasis – Estijoje ir Lietuvoje. Šia stipendija apdovanotos jau 46 Baltijos šalių mokslininkės.
Šiemet stipendijas gavo penkios talentingos Baltijos šalių mokslininkės – dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė Keen iš Lietuvos, dr. Ilva Nakurtė, Anda Fridrihsonė ir Margarita Baitimirova iš Latvijos ir dr. Karin Kogermann iš Estijos.
Dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė Keen nuo 2017 m. vadovauja Vilniaus universiteto Bioarcheologijos tyrimų centrui. Giedrė atlieka tyrimą apie žmogaus paleomitybą ir žemdirbystės suklestėjimą Centrinėje Azijoje. Šis tyrimas nagrinėja žmogaus mitybos evoliuciją priešistorinėje Tian Šanio kalnų sistemos centrinėje dalyje ir jos įtaką tolesniam javų paplitimui visoje Eurazijoje. Nagrinėjant archeologinio tyrimo vietos kontekstą bei aplinkos sąlygas ir taikant mokslinius metodus galima pažvelgti į molekulinį artefaktų lygmenį, taip atveriant daug platesnį vaizdą į mūsų praeitį.
Dr. Ilva Nakurtė yra Latvijos universiteto Chemijos fakulteto docentė ir Aplinkos sprendimų instituto vyriausioji tyrėja. Ilva stipendiją „Moterims moksle“ gavo už tradiciniuose tekstilės dažymo procesuose naudojamų pigmentų nustatymą taikant chromatografinės analizės metodą. Šio tiriamojo projekto tikslas – parengti metodiką, kurią būtų galima taikyti įvairių augalų pigmentų, naudojamų tradiciniame dažymo procese, fitocheminei atrankai taikant moderniausias technologijas. Negana to, nematerialiojo kultūros paveldo tyrimų rezultatai gali suteikti visuomenei žinių apie Latvijos istoriją ir atsinaujinančius išteklius.
Aplinkos mokslų magistrė Anda Fridrihsonė nuo 2010 m. dirba Latvijos valstybiniame medienos chemijos institute. „L`ORÉAL Baltic“ stipendiją „Moterims moksle“ Anda gavo už savo tyrimą „Poliolių ir poliuretanų, gautų iš rapsų aliejaus, gyvavimo ciklo įvertinimas“. Tyrimo tikslas – atlikti išsamų Latvijos valstybiniame medienos chemijos institute sintetintų rapsų aliejaus poliolių ir iš jų pagamintų poliuretanų medžiagų gyvavimo ciklo įvertinimą (angl. Life cycle assessment (LCA)). Tyrimas bus naudingas kitiems vietos mokslininkams, pavyzdžiui, siekiantiems įvertinti Latvijoje pagaminto biodyzelino „ekologinį pėdsaką“, taip pat kitiems tyrėjams visame pasaulyje.
Chemijos mokslų magistrė Margarita Baltimirova nuo 2013 m. dirba Latvijos universiteto Cheminės fizikos institute. Margarita stipendija apdovanota už savo sluoksniuotų nanostruktūrų, kuriose yra grafeno, formavimosi ir savybių tyrimą, kurio tikslas – sukurti modernia medžiaga – grafenu – paremtas sluoksniuotas nanostruktūras, ištirti sukurtų nanostruktūrų savybes ir patikrinti jų galimą pritaikymą optoelektroniniuose ir termoelektroniniuose įrenginiuose bei optiniuose ir biologiniuose jutikliuose. Grafeno ir termoelektroninės medžiagos sluoksniuotos nanostruktūros gali būti naudojamos termoelektroniniuose įrenginiuose, kurie padėtų gauti elektros energiją iš saulės ir temperatūrų skirtumo, pavyzdžiui, tarp vidaus ir išorės temperatūrų, t. y. gauti energiją iš atsinaujinančių išteklių. Šie įrenginiai taip pat galėtų padėti taršos ir šiukšlių generuojamą šilumą verčiant naudinga elektros energija.
Dr. Karin Kogermann nuo 2015 m. yra Tartu universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos instituto asocijuotoji profesorė ir vyriausioji tyrėja. Karina atliko tyrimą apie į nanopluoštą inkapsuliuotas gyvas ląsteles kaip išmanųjį biotvarstį infekuotoms žaizdoms gydyti. Nors esama daugybės įvairių galimybių, vis dar nėra efektyvaus chroniškų žaizdų infekcijų gydymo metodo. Pagrindinė problema yra žaizdoje esanti bioplėvelė ir gydymo metu susidarantis atsparumas antibakterinėms medžiagoms. Šio projekto tikslas yra sukurti naujus elektroniniu būdu austus fibrozinius biotvarsčius, kuriuose būtų gyvų, inžineriniu būdu gautų bakterijų ląstelių, skirtų lokaliai žaizdų priežiūrai.
Konkurso tvarka Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje paskiriama po vieną stipendiją kiekvienos šalies mokslininkei su daktaro laipsniu iki 40 metų tyrimams gyvybės, aplinkos mokslų, fizikos ir inžinerijos srityse. Latvijoje stipendiją papildomai gauna dvi doktorantės iki 33 metų disertacijai parengti. 2018 m. stipendijų „Moterims moksle“ konkursui pateiktos 47 paraiškos iš Latvijos, 26 iš Estijos ir 26 iš Lietuvos. Tyrimų sferos – gyvybės ir aplinkos mokslai, fizika bei inžinerija.
