Atominis laikrodis pirmą kartą panaudotas atlikti matavimus už laboratorijos ribų.
Šiems supertiksliems laikrodžiams reikia ypatingo šalčio ir stabilumo. Atominio laikrodžio tiksėjimas matuojamas pagal energijos lygmenis keičiančių elektronų spinduliavimo dažnį. Geriausi laiką matuoja vienos miljardosios milijardosios sekundės dalies (1·10⁻¹⁸ s) tikslumu: 1 sekundės netikslumas galėtų susidaryti po 32 milijardų metų. Visatai kol kas nėra nė 14 mlrd metų.
Christian Lisdat iš Nacionalinio Vokietijos metrologijos instituto su kolegomis stroncio atominį laikrodį gabeno specialiai parengtu sunkvežimiu. Nuo vibracijų saugojo guminė danga, o pastovią temperatūrą palaikė klimato kontrolė.
Komanda laikrodžiu tikrino Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos teiginį: kad laikas eina lėčiau, kai gravitacija stipresnė. Einsteinas teigė, kad laikrodžiai eina lėčiau jūros lygyje, nei kalno viršūnėje, kur Žemės gravitacija silpnesnė.
Siekdama tai patikrinti, komanda atliko matavimus Modane kalnuose, Prancūzijoje, ir žemiau esančiame Turine, Italijoje. Lisdatas sako, kad jie išsiaiškino, kad metai Alpėse 84 nanosekundėmis ilgesni, nei Turine.
