Sąlygos Titane atrodo vis labiau tinkamos gyvybei. Pirmą kartą šio mėnulio atmosferoje aptikti ląstelių membranų statybiniai blokai.
kiekviena ląstelė yra paketas iš plonos membranos, kurio turinys – daugiausiai vanduo. Nė vienas iš šių komponentų didžiausiame Saturno palydove nebūtų tinkamas. Titanas yra smarkiai per šaltas skystam vandeniui, vidutinė temperatūra jo paviršiuje yra -149 °C. Tad, jo jūros yra iš skysto metano, kuriame lipidų membranos, būtinos žemiškai gyvybei, susidaryti negalėtų.
Bet gal gyvybė Titane sudaryta iš kitokių medžiagų. Maureen Palmer iš NASA Goddard kosminių skrydžių centro Marylande ir jos kolegos šio mėnulio azoto atmosferoje aptiko vinilo cianidą. Remiantis 2015 metų studija, vinilo cianidas ypatingai gerai tinka stabilių, lanksčių struktūrų, iš kurių galėtų susidaryti ląstelių membrana, formavimui.
Palmer sako, kad vienos iš didžiausių Titano jūrų kubiniame centimetre esančio vinilo cianido pakaktų suformuoti iki 30 milijonų ląstelių membranų. Tokia daugybė potencialios membranų medžiagos reiškia didesnę tikimybę membranoms pakankamai išaugti, kad jos galėtų palaikyti sudėtingesnes struktūras, pavyzdžiui, ląstelių vidinius darinius.
„Taip patariama žmonėms, atsidūrusiems negyvenamoje saloje: pirmiausia reikia susirasti prieglobstį, – sako Paulette Clancy iš Cornell universiteto Niujorke, 2015 studijos nurodžiusios vinilo cianidą kaip galimą ląstelių medžiagą, autorė. – Ląstelės tam tikra prasme turi atlikti tą patį – kad kas nors galėtų vystytis, jos turi rasti būdą apsisaugoti nuo aplinkinio pasaulio veiksnių.“
Tačiau vien membranos negana. „Manome, membranos yra būtinos gyvybei, tačiau be kokios nors genetinės medžiagos ir metabolizmo išsiversti irgi nepavyktų“, – sako Palmer.
Duomenys apie chemiją, galinčią padėti šiems procesams, gaunami iš „Cassini“ kosminio zondo, vykdančio paskutinę Saturno ir jo palydovų tyrimų fazę. Aukštai Titano atmosferoje jis aptiko anglies grindinės anijonus, kurie irgi gali prisidėti prie gyvybės. Ravi Desai iš Londono universiteto koledžo mano, kad arčiau paviršiaus šie anijonai gali tapti didesnių, sudėtingesnių molekulių užuomazgomis.
„Jeigu jos gali išlikti pakankamai ilgai, kol pasiekia jūrą, jos tikriausiai gali daryti įtaką įvairiausioms ten vykstančioms cheminėms reakcijoms, gal netgi vykstančioms vinilo cianido membranų supamose prieglobose“, – sako Clancy.
Stora Titano atmosfera iš azoto ir metano jūros sudaro geriausią Saulės sistemos laboratoriją tyrinėti tokių gyvybės formų galimą evoliuciją, kurios išties nepanašios į nieką, kas egzistuoja Žemėje. „Titanas yra išties viliojantis taikinys, ieškant superkeistos biochemijos, ir tyrinėjant šios biochemijos ribas“, – sako Palmer.
Paieška archyve
