Pasak fizikų, apie 48 mln. JAV dolerių kainavęs super-lazeris yra apie dešimt kartų galingesnis nei bet koks Žemėje egzistuojantis lazeris. Svetainėje sciencealert.com rašoma, kad testuojant naująjį lazerį, buvo pasiekta apie 1000 vatų vidutinė galia.
Šį lazerį sukūrė Didžiosios Britanijos „Central Laser Facility“ (CLF) laboratorijos bei Čekijos Fizikos instituto projekto „HiLASE“ mokslininkai. Iš pirmo žvilgsnio tokia galia neskamba įspūdingai, juk štai Japonijoje sukurtas lazeris gali sugeneruoti vieno trilijono vatų galios impulsą. Visgi pastaruoju lazeriu mokslininkams pavyksta „iššauti“ tik vieną tokį impulsą, tuo tarpu naujasis čekų ir britų sukurtas lazeris gali generuoti silpnesnius impulsus, tačiau ilgą laiką – tai vienintelis pasaulyje tokios galios lazeris. „Tai tikrai svarbus pasaulinis rekordas. Tačiau daug svarbiau, kad sukurta technologija atveria kelius naujiems tokių didelės galios lazerių panaudojimams“, – sako CLF laboratorijos direktorius Johnas Collier.
Tiesa, šį lazerį sukūrę mokslininkai dar turės pateikti visus savo tyrimų rezultatus ir publikuoti straipsnį rimtame moksliniame žurnale. Visgi mokslininkai teigia, kad jiems pavyko užfiksuoti šį galios rekordą lazeriu, pavadintu „DiPOLE 100“ – visą valandą šis lazeris stabiliai generavo 1000 vatų impulsus. Kalbant apie galingiausius pasaulio lazerius, jie yra dviejų tipų – vieni nuolatinės veikos lazeriai, kurie skleidžia nuolatinį energijos pluoštą, o kiti – impulsiniai – šią energiją „iššauna“ trumpais ir galingais impulsais.
„DiPOLE 100“ priklauso pastarajai kategorijai, kaip ir kiti du galingiausi pasaulio lazeriai – Teksaso petavato (1 000 000 000 000 000 arba vieno kvadrilijono vatų) galios lazeris Ostine, JAV ir dviejų petavatų galios LFEX (Laser for Fast Ignition Experiments) lazeris Osakoje, Japonijoje. Nors šiedu lazeriai gali sugeneruoti trilijoną kartų didesnės galios spinduliuotę nei „DiPOLE 100“, tokią galią jie gali pasiekti tik kelis kartus per dieną.
Pasak „HiLASE“ projekto direktoriaus Tomaso Moceko, šie JAV ir Japonijoje esantys lazeriai neturi taip vadinamosios vidutinės galios, kuri yra generuojamų impulsų dažnio ir jų energijos kombinacija, mat Ostino ir Osakos lazerių impulsų pasikartojimo dažnis daug mažesnis. Visgi tiek impulsiniai, tiek nuolatinės veikos lazeriai yra neįkainojami moksliniams tyrimams.
Nors Teksaso petavatinis lazeris gali būti „užkurtas“ per dieną tik kelis kartus, jo galingi ir ypač greiti impulsai leidžia mokslininkams tyrinėti egzotines medžiagos būsenas bei ypač greitus procesus molekulėse. Tuo tarpu „DiPOLE 100“ ir panašūs nuolatinės veikos lazeriai galės būti naudojami dalelių greitintuvuose bei Rentgeno spinduliuotės generavimui.
