Tyrėjai priėjo išvadą, kad tikimybė, jog paslaptingosios planetos X susidarymo kitoje sistemoje ir vėlesnio „migravimo“ į mūsiškę, tikimybė didesnė, nei manyta anksčiau.
2016 metų sausį astronomai Konstantinas Batyginas ir Michaelas E. Brownas supurtė mokslo pasaulį, pateikę naujus Saulės sistemos devintosios planetos egzistavimo įrodymus, dar vadinamos planeta X. Šis objektas masyvesnis už Žemę ~10 kartų. Daugybė mokslininkų stengėsi galutinai įrodyti (arba atvirkščiai, paneigti) tezę apie Saulės sistemos pakraščiuose egzistuojantį dangaus kūną. Kol kas to atlikti niekam nepavyko.
Toks neapibrėžtumas nesukliudė pateikti daugybę hipotezių apie planetos X atsiradimą ir jos poveikį kitiems mūsų sistemos objektams. Naujas įdomias išvadas pateikė astronomas Jamesas Vesperis ir jo kolegos. Tyrėjai patikrino anksčiau iškeltą prielaidą, kad planeta X gimė kitoje sistemoje. Specialistai paskaičiavo 156 skirtingus Saulės ir objekto, kurio dydis gali būti maždaug kaip Neptūno ar Jupiterio, variantus. Mokslininkai daug kartų keitė planetos atėjūnės greitį ir judėjimo trajektoriją.
Modeliavimas parodė, kad 40 % atvejų būsimosios devintos planetos judėjimo greitis pakankamai mažas, kad Saulės trauka galėtų sustabdyti ją ir paversti vienu iš savo palydovų. Kalbant apie įtaką kitiems objektams, galimi du variantai: Saulės sistemos „gyventojai“ nuo naujojo kaimyno galėjo visai niekaip nenukentėti, o galėjo būti ir „katapultuoti“.
Čia, beje, yra vienas svarbus niuansas: jei planeta X išties „atėjūnė“, tai jos matmenys negali viršyti Neptūno matmenų. Kitu atveju Saulės sistema turėtų visiškai persitvarkyti. Kaip bebūtų, patikrinti planetos atėjūnės hipotezę bus galima tik aptikus ir tiksliai apskaičiavus devintosios planetos orbitą (jeigu, žinoma, ji egzistuoja).
Primename, kad pernai metų rudenį pranešta apie dar vieną svarbų paslaptingo objekto egzistavimo mūsų sistemos pakraščiuose įrodymą.
