Nakties danguje pilna mažų žiburiukų, bylojančių, kad gyvename mažoje planetoje besisukančioje apie vieną iš daugybės žvaigždžių milžiniškoje Visatoje, rašo livescience.com.
Nors vardus turi tik nedaugelis žvaigždynus sudarančių žvaigždžių – kaip, tarkime, Didieji grįžulo ratai ar Kasiopėja – bet iš tiesų žvaigždžių Visatoje yra kur kas daugiau žvaigždžių, nei galima būtų prigalvoti pavadinimų. Tikslaus jų skaičiaus pasakyti turbūt neįmanoma, bet akivaizdu, kad skaičius yra milžiniškas. Vienas iš būdų nustatyti apytikslį žvaigždžių skaičių – vidutinį tipinės galaktikos žvaigždžių skaičių padauginti iš apytikslio galaktikų kiekio Visatoje skaičiaus.
„Hubble“ orbitinio teleskopo Giliojo lauko nuotraukos rodo, kad Visatoje, anot spalį „Science“ žurnale publikuoto tyrimo, yra dešimt kartų daugiau galaktikų, nei mokslininkai manė iki šiol – iš viso apie du trilijonus. Dabartiniais astronomų skaičiavimais, anot to paties „Science“ publikuoto tyrimo autoriaus, Notingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) astrofizikos profesoriaus Christopherio Conselice'o, vidutinėje galaktikoje esama apie 100 milijonų žvaigždžių.
Tačiau toks skaičius gautas ne šiaip nukreipus teleskopą į dangų ir lankstant pirštus skaičiuojant kiekvieną žibantį taškelį. Mat teleskopais įžiūrimos tik pačios ryškiausios žvaigždės.
Pavyzdžiui, 2008 metais „Sloan Digital Sky Survey“ projektas, stebintis trečdalį dangaus skliauto, mūsų galaktikoje suskaičiavo apie 48 mln. žvaigždžių – perpus mažiau nei numanomas vidutinės galaktikos žvaigždžių skaičius. O mūsų Saulės ryškumo žvaigždė būtų nematoma žvelgiant į artimiausią kaimyninę Andromedos galaktiką. Tad astronomai dažniausiai žvaigždes skaičiuoja pagal galaktikos masę.
Kadangi Visata plečiasi ir galaktikos vis labiau tolsta viena nuo kitos, iš jų sklindanti šviesa yra su nežymiu „raudonuoju poslinkiu“ (t. y., šviesos banga pailgėja). Tačiau galaktikos dar ir sukasi, todėl šviesa iš kai kurių tam tikros galaktikos regionų atkeliauja su „mėlynuoju poslinkiu“, nes kol galaktika apskritai nuo mūsų tolsta, kai kurios joje esančios žvaigždės link mūsų artėja. Remdamiesi šiais šviesos teikiamais duomenimis astronomai gali apytiksliai nustatyti galaktikos sukimosi greitį, o pagal jį – ir galaktikos masę.
Iš galaktikos masės mokslininkai atmeta tamsiosios materijos masę (t. y., masę, lemiančią didelę dalį galaktikos gravitacinės traukos, tačiau neskleidžiančią ir neatspindinčią šviesos.). „Tipinėje galaktikoje, matuojant jos masę pagal sukimosi kreivę, apie 90 proc. visos masės sudaro tamsioji materija“, – sakė Niujorko Itakės koledžo profesorius asistentas Davidas Kornreichas. Tad, anot C. Conselice'o, padauginus galaktikų skaičių (2 trilijonus) iš 100 mln. žvaigždžių galaktikoje vidurkio gaunamas nemenkas apytikslis skaičius – 1019. „Bet iš tiesų jis visai nesunkiai gali būti ir 10 kartų didesnis“, – sakė astrofizkas.
NASA, ESA nuotr.
