Įsivaizduokite elektroninį laikraštį, kurį galite susukti ir ant jo išpilti kavą net ir tuomet, kai jis atsinaujina prieš jūsų akis. Tai – technologinės revoliucijos pavyzdys, kurios laukiama jau ilgai. Tačiau jai kelią pastodavo viena esminė problema, kurios mokslininkai iki šiol negalėjo išspręsti. Dabar mokslininkai iš McMaster universiteto šį iššūkį išsprendė sukūrę naują būdą išgryninti anglies nanovamzdelius – mažesnius, lankstesnius puslaidininkius, kurie, manoma, pakeis anglį kompiuterių procesoriuose ir bus naudingi įvairioje elektronikoje, rašo phys.org.
„Kai turėsime patikimą grynų nanovamzdelių šaltinį, kurie nebus labai brangūs, labai daug kas gali nutikti per labai trumpą laiką, – sakė Alexas Adronovas, chemijos profesorius iš McMaster universiteto, kurio komanda sukūrė naują ir potencialiai nebrangų anglies nanovamzdelių išgryninimo būdą. Anglies nanovamzdeliai – plauką primenančios struktūros, kurių skersmuo siekia milijardąją metro dalį, – yra mažos, lanksčios ir laidžios nanoskalės medžiagos, kurios turėtų sukelti kompiuterių ir elektronikos revoliuciją pakeisdamos kur kas didesnius silicio pagrindu pagamintus procesorius.
Esminė kliūtis naujosios technologijos kelyje yra atskirti metalinius ir puslaidininkių anglies nanovamzdelius, kadangi abi medžiagos yra sukuriamos tuo pat metu gaminant mikroskopines nanostruktūras. Jų gamybos metu anglies pagrindu sukurtos dujos kaitinamos iki tol, kol sumaišytos nanovamzdelių grupės susiformuoja spontaniškai juodų suodžių pavidalu.
Elektronikoje efektyviai galima panaudoti tik grynus puslaidininkių arba metalinius anglies nanovamzdelius, tačiau juos izoliuoti pasirodė esąs rimtas iššūkis. Net ir tuomet, kai nanovamzdelių suodžiai pašalinami, puslaidininkių ir metalo nanovamzdeliai yra susikibę. Abu šie komponentai yra vertingi, tačiau tik tuomet, jei juos pavyksta atskirti. Mokslininkai visame pasaulyje ilgus metus mėgino efektyviai ir taupiai izoliuoti anglies nanovamzdelius.
Ankstesnių tyrimų metu buvo kuriami polimerai, kurie leido puslaidininkių anglies nanovamzdeliams išnykti ir juos išplauti, paliekant metalo nanovamzdelius, tačiau nebuvo būdo padaryti priešingai – išskaidyti metalinių nanovazmdelių ir palikti puslaidininkių struktūras. Dabar Adronovo mokslinikų grupei pavyko pasiekti atvirkštinį procesą. Kitas mokslininkų laukiantis žingsnis yra išnaudoti atradimą surandant būdų, kaip sukurti dar efektyvesnius polimerus ir šį procesą priartinti prie komercinės gamybos.
