Rūgšties debesis, itin karštą paviršių ir atmosferą, kuri galėtų sutraiškyti mūsų kaulus, turinti Venera, atrodytų, yra viena labiausiai atgrasančių vietų Saulės sistemoje. Tačiau mokslininkų tyrimai rodo, kad tuo metu, kai Žemėje palaipsniui vystėsi gyvybė, Venera galėjo būti geidžiama kosminių kelionių kryptis, rašo sciencealert.com.
„Abiejose planetose greičiausiai buvo šilti, skysti vandens vandenynai kartu su uolomis ir organinėmis molekulėmis, kurios vandenynuose skatino cheminę evoliuciją“, – sakė Davidas Grinspoonas iš Planetinių mokslų instituto Tuskone, Arizonoje. – Mes dabar manome, kad tai yra būtinos sąlygos gyvybės egzistavimui.“
Ilgus metus mokslininkai siūlė idėjas, kad Venera ne visuomet galėjo būti karščiausia Saulės sistemos planeta. Dar 2010-aisiais tyrėjai atkreipė dėmesį, kad Venera ir Žemė yra itin panašios dydžiu, tankiu ir sudėtimi, o palyginti nedidelis atstumas tarp jų leido daryti prielaidą, kad planetos galėjo susiformuoti iš tų pačių bazinių medžiagų. Be to, Veneroje taip pat yra neįprastai aukštas deuterio ir vandenilio atomų santykis – ženklas, kad planetoje kadaise buvo reikšmingas kiekis vandens, mistiškai prarastas bėgant laikui.
Dabar nuomonė, kad Venera praeityje buvo kur kas „draugiškesnė“, sustiprėjo. Nauji klimato modeliai rodo, kad iki 3 mlrd. metų Venera galėjo turėti švelnią, Žemės lygio temperatūrą ir skystus vandenynus. Mokslininkų komanda, vadovaujama Michealio Way‘aus iš NASA Goddardo kosmoso studijų instituto, sukūrė keturias ankstyvosios Veneros sąlygų simuliacijas, kurių kiekviena skyrėsi pagal tam tikrus faktorius, kaip dienos ilgis ir iš Saulės gaunamas energijos kiekis.
Daugiausiai žadančiame modelyje rodoma, kad planetoje egzistavo ne tokia karšta temperatūra, tankūs debesys, kurie galėjo apsaugoti paviršių nuo atšiaurios Saulės spinduliuotės, ir netgi sniego. Palankios gyvybei sąlygos Veneroje galėjo baigtis prieš 715 mln. metų. Tiesa, yra vienas neišspręstas klausimas: kad pagal šį modelį susidarytų gyvybei palankios sąlygos 2 mlrd. metų iš eilės, Venera turėjo suktis taip pat lėtai, kaip ir šiandieną, o tai mokslininkams vis dar reikia įrodyti.
Kadangi Žemės sukimasis palaipsniui lėtėjo, kai kurie mokslininkai teigė, jog Venera praeityje sukosi greičiau. Deja, dėl dabar Veneroje egzistuojančių itin atšiaurių sąlygų mokslininkams sunku rasti anksčiau egzistavusios gyvybės pėdsakų. Venera dabar yra karščiausia planeta Saulės sistemoje, o dėl ją supančių sieros debesų planetoje atsiranda keisčiausi kada nors mokslininkų matyti žaibai. Jei dabar žmogus atsistotų ant Veneros paviršiaus, oras ten būtų maždaug 90 kartų sunkesnis nei Žemės atmosferoje, o slėgis – kaip 914 metrų gylyje po vandeniu. Kaip Venera iš gyvenamos planetos galėjo tapti tokia atšiauria, mokslininkai kol kas nežino. Tyrėjai teigia, kad vienintelis būdas sužinoti, ar Venera kadaise buvo gyvenama, ten nuvykti.
