Nepilotuojamas erdvėlaivis „Juno“ jau įskrido į Jupiterio magnetosferą ir artėja prie planetos-dujų milžinės. Įskridus į magnetosferą, pasikeitė dalelių tankis, ir tai girdėti „Juno“ įrašytuose duomenyse, rašo „The Verge“.
NASA „Juno“ nepilotuojamas erdvėlaivis kirto Jupiterio magnetosferą, galingą aplink planetą esantį magnetinį lauką. Jame dalelės juda priklausomai nuo to, kaip jos juda planetoje. NASA mano, kad „Juno“ įskrido į šį lauką tarp birželio 24 ir 25 dienos.
Dabar erdvėlaivis skrenda toliau lauku ir Jupiterį jis turėtų pasiekti liepos 4 dieną, kuomet įskris į planetos orbitą. Tai leis erdvėlaiviui ištyrinėti šią dujų milžinę detaliau nei bet kada iki šiol. Jupiterio magnetinis laukas yra maždaug 20 tūkst. kartų stipresnis nei Žemės magetinis laukas, jis yra laikomas didžiausia struktūra Saulės sistemoje. Magnetosferą nuolatos „bombarduoja“ iš Saulės atlekiančios elektringosios dalelės, vadinamos saulės vėju. Kai kurios jų įstringa magnetosferoje, kaip ir iš Jupiterio palydovo Ijos atlekiančios elektringosios dalelės. Rezultatas: kai kurios magnetosferos dalys yra radioaktyvus „pragaras“, galintis sudeginti bet kokią elektroniką.
Šiuo metu „Juno“ yra magnetosferos pakraštyje, taigi „pragaro“ dar nepasiekė. Prieš tai erdvėlaivis skrido per saulės vėją, kur kubiniame colyje tėra apie 16 dalelių. Įskridus į magnetosferą, dalelių tankis sumažėjo šimtais kartų, aiškina NASA. Taip yra dėl to, kad daugiausia dalelių yra susikaupusios arčiau Jupiterio. Kertant magnetosferą, „Juno“ įranga įrašė, kaip skamba didelis dalelių tankio pasikeitimas, judant iš saulės vėjo zonos į magnetosferą. Gegužės 24 dieną erdvėlaivis pirmiausia kirto prieš pat magnetosferą esančią „šoko bangą“, kur saulės vėjas susiduria su Jupiterio magnetinio lauko kraštu. Saulės vėjas pučia aplink visas planetas maždaug milijono mylių per valandą (1,6 mln. km) greičiu ir ten, kur susiduria su kliūtimi, atsiranda turbulencija. NASA „Juno“ duomenis pavertė audio byla, štai kaip skamba šis susidūrimas:
O štai ką „Juno“ pavyko įrašyt jau kirtus magnetosferą. Šis „garsas“ yra sukuriamas elektromagnetinių bangų, kurios yra įstrigusios mažo tankio erdvėse magnetinio lauko pakraščiuose. Bangos dėl žemo tankio yra retos. Tačiau netrukus, „Juno“ priartėjus prie Jupiterio, situacija pasikeis.
„Juno“ tam „košmarui“ yra paruoštas – jis skris orbita, išvengdamas labiausiai pavojingų radioaktyvių vietų. Erdvėlaivyje yra įmontuotas specialus radiacijos skliautas – 500 svarų (apie 230 kg) sverianti dėžė iš titano.
