Astronomai pranešė, kad pavadinimo neturintis, anksčiau tinkamai neįvertintas Saulės sistemos pakraštyje atsidūręs objektas yra kur kas didesnis, nei anksčiau manyta.
Tiesą sakant, jis tik šiek tiek mažesnis už Plutoną ir Eridę, todėl mokslininkai mano, kad kosminis kūnas gali būti trečia didžiausia mums žinoma Paukščių Tako nykštukinė planeta ir didžiausias Saulės sistemos kūnas, vis dar neturintis pavadinimo, rašo sciencealert.com.
Tai anaiptol ne pirmas kartas, kai astronomai nepastebi arba neįvertina kosminio kūno. Vos prieš keletą savaičių Saulės sistemoje atrastas už Plutono pasislėpęs palydovas, taip pat didelė galaktika, kuri skrieja aplink mūsiškę. Visi šie objektai yra gana tamsūs ir pasižymi neįprastomis savybėmis, todėl juos aptikti astronomams buvo sunku.
NASA iliustr. / 2007 OR10 menininko akimis. Šis kosminis kūnas gali būti trečia didžiausias žinoma Paukščių Tako nykštukinė planeta
Bevardis objektas, pramintas 2007 OR10, sukasi aplink Saulę iš šalto, tolimo Kuiperio žiedo regiono ir yra gerokai toliau už Neptūno. Užšalęs pasaulis pirmą kartą atrastas 2007-aisiais, tačiau astronomams jį stebėti ir tinkamai įvertinti buvo itin sunku.
Beveik dešimtmetį manyta, kad kosminio kūno skersmuo siekė 1 280 km ir į jį niekas nekreipė dėmesio. Žinoma maždaug 200 kosminių kūnų, kurie gali būti nykštukinėmis planetomis, tad 2007 OR10 neatrodė ypatingas.
Tačiau dabar, panaudoję du kosminius teleskopus, astronomai gebėjo tinkamai pasižiūrėti į nykštukinę planetą ir jos skersmenį „padidino“ iki 1 535 kilometrų.
2007 OR10 yra labai tamsus ir nerangus kosminis kūnas. Jo paviršius yra tamsiai raudonas, manoma, dėl nuolat kintančio metano ledo dangos, ir jis beveik neatspindi šviesos.
Kosminis kūnas sukasi labai lėtai – aplink savo ašį apsisuka per 45 valandas. Jis taip pat turi ir keistą eliptinę orbitą, dėl kurios sunku objektą stebėti nepertraukiamai.
Mokslininkai planetos dydį nustatė remdamiesi teleskopo „Kepler“ duomenimis apie kosminio kūno atspindimą šviesą ir „Hershel“ observatorijos informacija apie skleidžiamą šilumos kiekį.
Tyrimo rezultatai publikuoti „The Astronomical Journal“.
