JAV ir Prancūzijos astrofizikai pateikė pirmuosius Paukščių Tako mirties proceso įrodymus. Mokslininkų medžiagą publikavo žurnalas „Astronomy & Astrophysics“ bei portalas „New Scientist“.
Astronomai priėjo prie išvados, kad praėjus 1,5–2 mlrd. metų po Paukščių Tako galaktikos storojo disko susiformavimo (tai įvyko prieš 10 mlrd. metų), maždaug 10 kartų sumažėjo žvaigždžių formavimosi intensyvumas.
Tiesa, vėliau naujų žvaigždžių gimimo procesas kiek atsigavo, tačiau jis nepasiekė to lygmens, kurio metu ir susiformavo Galaktikos storasis diskas. Tokias išvadas mokslininkai padarė išanalizavę katalogą SDSS („Sloan Digital Sky Survey“), sudarytą 2002 m.
Galaktika gali nustoti augti netgi tuomet, kai joje liks dujų atsargų naujų žvaigždžių formavimosi procesui. Pagrindinė priežastis, dėl kurios Paukščių Tako aktyvumas labai sumažės, yra sąveika tarp storojo ir plonojo Galaktikos diskų.
Kodėl galaktikos „gesina“ žvaigždžių formavimąsi ir keičia formą, yra viena didžiausių tarpgalaktinės astrofizikos mįslių.
Galaktikos yra dinamiškos sistemos, kuriose nuolatos atsiranda dujos, vėliau virstančios žvaigždėmis. Galaktikų augimui reikalingas „maistas“ yra vandenilio dujos iš kosminio tinklo ir tamsiosios medžiagos gijos bei halas.
Kai dujos šąla ir įkrenta į tamsiosios medžiagos halus, jos tampa disku, kuris šąla toliau, o iš jo susiformuoja žvaigždės.
Kai žvaigždės ima gesti, jos gali sugrąžinti dalį dujų atgal į galaktiką dėl žvaigždžių vėjų arba tapdamos supernovomis. Šių kosminių sprogimų – žvaigždėms tapus supernovomis – metu sušildomos aplink esančios dujos. Taigi mirštančių žvaigždžių šiluma lemia, kad kosminės dujos nebešąla, tad naujų žvaigždžių formavimosi procesas sustoja.
Dauguma šių žvaigždes formuojančių galaktikų yra disko arba spiralės formos, kaip ir Paukščių takas.
