Šiaurės pašvaistes poliariniuose regionuose dažnai galima matyti blausiai pritemusias, tačiau kartais šviesos matomos itin ryškiai. Dabar Japonijos mokslininkai teigia išaiškinę šio reiškinio, žinomo kaip pašvaistės suirimas (aurora breakup), paslaptį, skelbia phys.org.
Ilgus metus mokslininkai spėliojo, kas sukelia spindinčių pašvaisčių subaudrų formavimąsi ir staigų jų ryškumo paūmėjimą. Naujasis „Journal of Geophysical Research“ publikuotas tyrimas priverčia iš naujo peržiūrėti šio fenomeno susidarymo mechanizmo teorijas.
Kyoto-Kyushu universitetų mokslininkų komanda tyrime aiškina, kad karštos krūvį turinčios dalelės, arba plazma, susirenka netoli Žemės – iškart virš aukštesnės poliarinio regiono atmosferos, – kur magnetinio lauko linijos susijungia kosmose. Tai verčia plazmą suktis ir sukuria ryškią elektrinę srovę virš poliarinių regionų.
Dar daugiau, elektrinė srovė juda netoli ryškių pašvaisčių aukštesnėje atmosferoje, privesdama plazmą suktis ir iškrauti papildomą energijos krūvį. Šis reiškinys sukelia „bangas“ – labai ryškias dėmes, kurios vadinamos subaudromis.
„Mūsų išvados visiškai nepanašios į tai, apie ką galvojo kosmoso fizikai“, – sakė tyrimo autorius Yusuke Ebihara'as.
Mokslininkas tyrimą atliko remdamasis superkompiuterio simuliacijos programa, sukurta profesoriaus emerito iš Kyushu universiteto Takashi Tanako.
Pašvaistės kyla dėl plazmos, kuri mus pasiekia iš Saulės. 1970-aisiais mokslininkai nustatė, kad kai plazma priartėja prie Žemės kartu su magentiniais laukais, tai sukelia pokyčius Žemės magnetinio lauko linijose. Tačiau vien ši informacija negalėjo paaiškinti, kodėl padangėje atsiranda mirgančios ryškios šviesos.
Mokslininkai sugalvojo įvairių teorijų, norėdami paaiškinti skirtingas šio proceso dalis, tačiau tik Tanaka'o superkompiuterio simuliacija galėjo procesą paaiškinti logiškai nuo pradžios iki pabaigos.
„Ankstesnėmis teorijomis buvo aiškinami atskiri mechanizmai, kaip pakartotinis magnetinio lauko linijų susijungimas ir elektros srovės nukreipimas, tačiau norint paaiškinti fenomeną visiškai, kildavo prieštarų, – sakė Ebihara'as. – Mums reikėjo pasižiūrėti į platesnį paveikslą.“
Naujasis Japonijos mokslininkų tyrimas taip pat gali padėti išspręsti problemas, susijusias su pašvaisčių suirimu, kurios gali sutrikdyti palydovų ir elektrinių veiklą.
