Tiksliausi minimalaus elektronų gyvavimo laiko matavimai leidžia daryti prielaidą, kad dalelė vis dar egzistuos ir po 66 tūkst. jotametų (6.6 × 1028). Tai maždaug penkis kvintilijonai kart dabartinis Visatos amžius. Tokią išvadą padarė Borexino eksperimento mokslininkai, skelbia Physicsworld.com.
Mokslininkai ieškojo įrodymų, kad elektronas suyra į fotoną ir neutriną. Toks procesas pažeistų elektros krūvio tvermės dėsnį ir bylotų apie dar nežinomą fiziką už Standartinio modelio ribų.
Elektronas yra mažiausias fizikams žinomas neigiamo elektrinio krūvio nešėjas. Jeigu jis imtų irti, proceso metu turėtų susidaryti nedidelės masės dalelės, pavyzdžiui, neutrinai.
Tačiau visos mažesnę masę nei elektronas turinčios dalelės neturi elektrini krūvio, todėl krūvis turėtų išnykti per bet kokį hipotetinį irimo procesą. Tai pažeistų elektros krūvio tvermės dėsnį, kuris teigia, kad elektrinis krūvis negali būti nei sukurtas, nei sunaikintas.
Dėl to elektronai laikomi nesuyrančiomis dalelėmis. Tačiau Standartinis modelis ne pakankamai paaiškina visus fizikos aspektus, todėl elektronų sunykimo atradimas galėtų padėti sukurtį tikslesnį gamtos modelį.
Naujausios elektronų nykimo paieškos buvo daromos „Borexino“ detektoriumi, kuris sukurtas neutrinų tyrimams. Dabar numatytas minimalus elektronų gyvavimo laikas yra 100 kartų didesnis nei paskutinį kartą atlikus matavimus 1998 metais.
