Kai chirurgijos rezidentams reikia praktikos formuojant ausies implantą, dažniausiai jie mokosi naudodami gabalą muilo, morką ar obuolį. Tuo tarpu patyręs chirurgas yra pakankamai įgudęs suformuoti ausies karkasą iš karto naudodamas minimalų reikalingą kiekį vaiko šonkaulio kremzlės.
Taigi jaunieji gydytojai netenka galimybės tobulinti įgūdžius naudojant autentišką audinį, o daržovės ir muilas vis tik yra ribotas pakaitalas. Tokios alternatyvios mokymosi priemonės leidžia tik mokytis išgauti ausies kaušelio formą, tačiau kalbant apie siuvimą yra labai svarbi tiksli medžiagos konsistencija bei lankstumas. Kai kurie naudoja kiaulės ar mirusio žmogaus šonkaulius, tačiau jie neatitinka vaikiško šonkaulio dydžio ir kremzlės minkštumo.
Bendradarbiaudami Vašingtono universiteto otolaringologijos rezidentai ir bioinžinerijos studentai naudodami 3D spausdintuvą sukūrė vaikiško šonkaulio kremzlės modelį, kuris labai panašus į tikrą audinį. Tyrėjai įvairiomis dalimis bandė sumaišyti silikoną, krakmolą, mineralinį aliejų ir gliceriną, kad išgautų į tikrą kremzlę kuo panašesnę medžiagą. Kai receptas buvo rastas, beliko tik pradėti gamybą. Surogatinis šonkaulis buvo spausdinamas remiantis kompiuterinės tomografijos skenografija. Tokiu būdu buvo gauta identiška realaus šonkaulio kopija.
Tyrimo metu 3 patyrę chirurgai išbandė naują atspausdintą 3D silikoninį šonkaulio modelį vertindami galimybes suformuoti ausies kaušelį, medžiagos lankstumą, tvirtumą ir siuvimo kokybę ir visi patvirtino šio išradimo naudą būsimų gydytojų įgūdžių tobulinimui.
Dabar yra svarstoma taip pat 3D spausdintuvo pagalba pagaminti šabloninę formą, pagal kurią būtų galima išlieti šimtus šonkaulių modelių.
