Kaip skelbia fizikos teorijos, viskas, kas įkrenta į juodąją skylę, išnyksta amžiams. Tačiau fizikas Stephenas Hawkingas pirmadienį sakydamas kalbą Stokholme (Švedija) išsakė kitokią nuomonę, rašo „New Scientist“ ir Cnet.com.
„Jei jaučiate, kad patekote į juodąją skylę, nepasiduokite – yra būdas iš jos ištrūkti“, – Karališkajame Stokholmo technologijų institute kalbėjo astrofizikas.
Galbūt žinote, kad juodosios skylės yra sprogusios žvaigždės, kurios sukelia labai stiprias gravitacines jėgas – tokias, stiprias, kad iš jų negali ištrūkti nė šviesa. Manoma, kad viskas, kas patenka į juodąją bedugnę, yra suplėšoma masyvios gravitacijos ir dingsta be pėdsakų.
Fizikai jau 40 m. ginčijasi dėl fizinės šių objektų būsenos, kai jie įkrenta į juodąją skylę. Kvantinė mechanika sako, kad ši informacija negali būti sunaikinta, o bendroji reliatyvumo teorija teigia, kad ji privalo būti sunaikinta, – todėl šis argumentas dar žinomas kaip informacijos paradoksas.
Dabar S. Hawkingas aiškina, kad informacija niekuomet taip ir nepatenka į juodąją bedugnę. „Aš manau, kad ši informacija būna ne juodosios skylės viduje, kaip dauguma tikisi, bet jos pakraščiuose – įvykių horizonte“, – kalbėjo fizikas.
Įvykių horizontas yra sfera aplink juodąją skylę, iš kurios niekas negali išsivaduoti. S. Hawkingas sako, kad informacija apie daleles yra perduodama į hologramą – dviejų lygių matmenį, – kuri yra ant įvykių horizonto.
Taigi kaip informacija galėtų pabėgti iš juodosios skylės? Dar 1970 – aisiais Hawkingas pristatė Hawkingo spinduliuotės konceptą – fotonus, išskirtus iš juodosios skylės dėl kvantinių svyravimų. Iš pradžių jis sakė, kad spinduliuotė nepernešė jokios informacijos iš juodosios skylės, tačiau 2004 m. persigalvojo ir pareiškė, kad informacija vis dėlto gali ištrūkti.
Kaip visa tai veikia yra paslaptis, tačiau dabar S. Hawkingas tikina ją išaiškinęs. Jo nauja teorija teigia, kad Hawkingo spinduliuotė gali surinkti dalį įvykių horizonte esančios informacijos, o ši informacija dėl spinduliuotės galėtų patekti už įvykių horizonto ribos. Tiesa, iš šios informacijos beveik nebūtų beveik jokios naudos – S. Hawkingas ją lygina su sudegusia enciklopedija – pelenai lieka, tačiau iš jų jokios naudos.
„Informacija apie daleles yra sugrąžinama, tačiau chaotiškoje ir nenaudingoje formoje. Visa tai išsprendžia informacijos paradoksą. O kalbant apie visus praktinius tikslus, informacija yra prarandama“, – kalbėjo S. Hawkingas.
