Astronomai vėl nustebę. NASA zondas „Cassini“ Saturno palydovo Tetijos ledo paviršiuje nufotografavo mįslingų raudonų linijų, kurių anksčiau Tetijoje nepastebėta. „Kraujosruvomis“ praminti dariniai yra kelių šimtų kilometrų ilgio. Šios lanko formos linijos yra vienas labiausiai intriguojančių objektų Saturno sistemoje.
Kai kurie astronomai svarsto, jog „kraujosruvos“ Tetijoje yra ne kas kita, o kokios nors cheminės ledo priemaišos arba galimų Tetijos gelmių dujų išsiveržimo pėdsakai.
Spalvotos šio Saturno palydovo fotografijos darytos šių metų balandį. Jose pirmą kartą iš taip arti matomos šiaurinės Tetijos platumos. Sąlygos stebėjimo metu buvo tokios puikios, kad „kraujosruvų“ puslankiai matosi labai aiškiai. Šiaurinė Tetijos dalis dabar puikiai apšviesta, nes ji atsigręžusi į Saulę ir joje – vasara. Todėl Tetijos kraujosruvos pastebėtos pirmą kartą.
„Tas raudonas linijas nuotraukose tiesiog krenta į akis, nors jos tėra kelių kilometrų pločio, – sakė misijos „Cassini“ mokslininkas Paulas Schenkas. – Stebina ir šių Tetijos paviršiaus darinių ilgis.“
Jų kilmė ir raudonos spalvos priežastis mokslininkams kol kas yra neįveiktas galvosūkis. Svarstomi įvairūs variantai, pvz., cheminės ledo priemaišos arba paviršiun išsiveržusios Tetijos gelmių substancijos. „Kraujosruvos“ gali būti ir dėl ribotos raiškos nuotraukoje neįžiūrimų ledo plyšių ir įtrūkimų pėdsakas.
Kituose Saturno palydovuose tokio tipo raudonų struktūrų dar nebuvo pastebėta. Tiesa, daug raudonos spalvos darinių savo paviršiuje turi Jupiterio palydovas Europa, kurio paviršius geologiškai yra labai jaunas.
„Raudonos žymės Tetijoje taip pat gali būti geologinės jaunystės požymis, nes tos „kraujosruvos“ kerta kitus, gerokai senesnius Tetijos kraštovaizdžio objektus (pvz., kraterius), – atkreipia dėmesį kitas misijos „Cassini“ mokslininkas Paulas Helfensteinas. – Tačiau jų amžiaus kol kas nežinome. Jei tos dėmės yra plonos, jų buvimas palydovo paviršiuje gali santykinai greitai jas pašalinti, sunaikinti.“
Misijos „Cassini“ komanda planuoja dar šiemet atlikti išsamesnius ir didesnės raiškos keistųjų Tetijos darinių stebėjimus.
„Cassini“ darbuojasi jau 11 metų, tačiau vis dar atsiunčia iš klumpių verčiančių atradimų, – sako misijos „Cassini“ mokslinė bendradarbė Linda Spilker. – Į raudonąsias Tetijos „kraujosruvas“ iš arčiau pažvelgti planuojame šių metų lapkritį. Galbūt tada mums pavyks nustatyti jų kilmę ir cheminę sudėtį.“
