Vienas iš nuolatinių iššūkių, kuomet kalbama apie pilotuojamus kosminius tyrimus – deguonies stoka bemaž visoje mums įžiūrimoje Visatoje. Čia, Žemėje, medžiai ir kiti augalai mums padeda sutraukdami mūsų iškvepiamą anglies dvideginį ir išskirdami švarų deguonį, kuriuo mes kvėpuojame. O kosmose?
Natūralu, kad pradėta svarstyti galimybė: kas būtų, jeigu tuos biologinius deguonies fabrikėlius pasiimtume su savimi į kosmines keliones? Tiesa, tai reikėtų padaryti Žemėje paliekant Saulės šviesą, vandenį, gruntą ir gravitaciją – visus augalų egzistavimui būtinus dalykus. Štai čia prasideda įdomieji dalykai, kurie turėtų patraukti ir NASA, ir kosmoso kolonizacijos imtis ketinantį Eloną Muską su bendrove „SpaceX“, dėmesį.
Karališkojo menų koledžo (JAV) absolventas Julianas Melchiorri sukūrė pirmą dirbtinį, tačiau biologiškai funkcionalų lapą, kuris vartoja anglies dvideginį, vandenį ir šviesą, o išskiria deguonį. Lape esama chloroplastų – tų augalų lapo dalių, kuriose vyksta fotosintezė – suspenduotų šilko baltymų tinkle, rašo cnet.com.
„Ši medžiaga pasižymi neįtikėtina savybe stabilizuoti chloroplasto organoidus. Todėl man pavyko sukurti pirmą fotosintetinančią medžiagą, kuri gyvena ir fotosintetina visai kaip augalo lapas“, – sakė J. Melchiorri.
Toks dirbtinis lapas būtų tinkamas ne tik kosminėse kelionėse – išradėjas taip pat įsivaizduoja, kad tokią medžiagą galima būtų laisvai naudoti vidaus patalpų (ir lauko) oro gryninimui Žemėje. Pavyzdžiui, iš tokia medžiaga, iškvepiančia deguonį, būtų galima padengti augalų fasadus ir lempų gaubtus.
Bet turbūt svarbiausias dirbtinio lapo privalumas būtų galimybė jį panaudoti ne tik kosminėse kelionėse, bet ir tolimų planetų kolonizavimui. Nebereikės galvoti, kaip žaliaisiais augalais apsodinti negyvą Marso gruntą – pakaks tokia medžiaga padengti žmonių kolonijos kupolus ir giliai kvėpuoti.
