Girionyse (Kauno r.) esančiame Miškų institute jau keletą metų klonuojami medžiai. 2001 metais įkurta Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorija – pirmoji Lietuvoje. Joje genetiškai tiriami medžiai, kuriamos atskirų medžių rūšių ir populiacijų atkūrimo programos, išvedamos hibridinės medžių rūšys.
Klonuoti Zarasų rajone esantį Stelmužės ąžuolą, kurio amžius – apie pusantro tūkstančio metų, o skersmuo – pusketvirto metro, yra viena didžiausių laboratorijos vedėjos S. Kuusienės svajonių. Ji įsitikinusi, kad kol didysis ąžuolas gyvas, tai padaryti įmanoma, nors ir sunku. Išgauti iš šio medžio sterilų mėginėlį, iš kurio būtų galima auginti ąžuoliukus, nelengva: seniausias Lietuvos bei vienas seniausių Europoje ąžuolas yra apniktas infekcijų, įvairių rūšių grybų, dumblių ir samanų. Be to, jo ląstelės pasenusios ir sunkiai atsinaujina.
Augalų biotechnologijos mokslas sunkiai skynėsi kelią. Idėja iš ląstelės padauginti augalą pirmą kartą iškelta 1885 metais Vokietijoje, bet iki jos realizavimo pralėkė dar daug dešimtmečių. 1950-ieji mokslo visuomenėje vadinami metais, kai buvo pirmą kartą klonuotas augalas. Tai buvo atlikta Prancūzijoje. Atnaujinti Stelmužės ąžuolo klonavimą paskatino ir kolegų vokiečių sėkmingai klonuotas šimtametis ąžuolas, nors sukurti specialiai jam skirtą technologiją prireikė 10 metų. Anot S. Kuusienės, remiantis kitų šalių patirtimi, utopinį projektą galima įgyvendinti greičiau.
