Bioinžinerijos srities specialistai iš Stenfordo universiteto Monica Ortiz ir Drew Endy paskelbė, jog jiems pavyko panaudoti M13 tipo bakteriofagą genetiniams pranešimams perduoti. Patys tyrėjai šį procesą pavadino skambiu „biologinio interneto“ pavadinimu.
Be gebėjimo „transliuoti“ su DNR susijusią informaciją, nemirtinas M13 virusas gali būti panaudotas pasirinktiems DNR segmentams atrinkti ir juos transportuoti į tam tikras ląsteles iki 7 cm atstumu, t. y. 79500 kartų didesniu atstumu nei jo paties ilgis (880 nm). Mokslininkai teigia, jog M13 pranešimus transportuoja komandine forma, tačiau pačiam virusui „nerūpi“, koks yra perduodamo pranešimo turinys. Pasiekęs tikslą, M13 informaciją „atiduoda“.
„Iš esmės mums pavyko atskirti pranešimą nuo informacijos perdavimo kanalo. Dabar mes galime perduoti bet kokį informacinį DNR pranešimą specifinėms ląstelėms“, – aiškina Ortiz.
Remiantis mokslinio tyrimo rezultatais, M13 galima panaudoti siekiant užmegzti gerokai sudėtingesnio pobūdžio komunikacijas tarp ląstelių. Tai apima ir bet kokio tipo genetinių instrukcijų perdavimą: „pradėti augti, sustoti augti, priartėti, nutolti, gaminti insuliną“ ir pan. Tolesnėje autorių vizijoje – siekis sukurti biosintetines „gamyklas“, kuriose didelės informacija tarpusavyje besikeičiančių mikrobų masės galėtų gaminti kurą, farmacines medžiagas ir kitus naudingus chemikalus. Gali būti, jog netgi pavyks įgyvendinti organų ir audinių regeneraciją.
