Tiek fotovoltiniai elementai, tiek ir Saulės energijos koncentravimo technologijos yra nuolat tobulinamos, o ypač pastaruosius keliolika metų, vis didėjant aplinkos neteršiančios energijos generavimo poreikiams.
Paprastai fotovoltiniai elementai yra montuojami gana dideliuose plotuose – saulės energijos elektrinėse, kur jie automatiškai seka Saulės judėjimą arba spinduliai veidrodžiais koncentruojami į bokštą su kaitinamu skysčiu.
Architektas Andre Broeselis (André Broessel) iš Barselonos pasiūlė dar vieną Saulės energijos koncentratoriaus prototipą – stiklinę sferą, pripildytą vandens.
Ji veikia kaip didelis lęšis, nukreipiantis spindulius į nedidelį plotą, kuriame yra didelei temperatūrai atsparus silicio saulės elementas. Prototipas turi ir šviesos šaltinio sekimo sistemą, kuri keičia saulės elemento vietą taip, kad jis nuolat būtų židinyje. Kadangi didžiausia tokios Saulės jėgainės dalis – sfera – išlieka nejudanti, ji yra kompaktiška, o valdymo sistema turi keisti tik nedidelio ir lengvo saulės elemento vietą.
Įdomu, kad gana didelio ploto sfera sugeba surinkti pakankamai šviesos ir apsiniaukusią dieną, ir net gali veikti naktį, apšviesta Mėnulio, tik, be abejo, ne tai efektyviai, kaip dienos metu.
Autorius tikisi, kad tokie saulės kolektoriai gali tapti populiarūs, ypač tada, kai reikia atsižvelgti į jų dydį bei efektyvumą, lyginant su plokščiaisiais fotovoltiniais elementais. Juos toliau tobulinant bei pradėjus gamybą, ir savikaina būtų mažesnė, o gebėjimas generuoti energiją ir naktį bei dizainas pasirenkantiems juos gyvenamiesiems namams gali turėti ir lemiamos reikšmės.
Dar viena modifikacija – sferų masyvas, galintis virsti ir įdomia architektūrine detale.
