Marse rugpjūčio 6 dieną nusileidęs NASA marsaeigis „Curiosity“ jau persiuntė į Žemę pluoštą didelės raiškos nuotraukų, kuriose matomos nusileidimo vietos apylinkės.
NASA marsaeigis „Curiosity“. NASA iliustr.
Pirmosios nuotraukos į valdymo centrą buvo persiųstos dar nepasiekus Marso paviršiaus: paviršių fotografavo specialiai tam skirta fotokamera, įrengta apatinėje marsaeigio dalyje. Vėliau darbo ėmėsi apžvalginės fotokameros, skirtos marsaeigio navigacijai, o po to – ir ant mechaninės „Curiosity“ rankos, specialaus tyrimams skirto manipuliatoriaus, esanti vaizdo kamera.
Iš viso marsaeigis turi 17 fotokamerų, kurios skirtos atskiroms užduotims. Atrodytų, kad toks modernus NASA kosminis aparatas turėtų galimybę fotografuoti Marsą itin didele raiška, tačiau ant manipuliatoriaus esanti „Mars Hand Lens Imager“ (MAHLI), kurios padarytas Marso nuotraukas galima pamatyti šiame vaizdo siužete, raiška ne didesnė, nei seno mobiliojo telefono fotokameros.
MAHLI matrica yra vos 2 megapikselių, ir maksimali šios fotokameros nuotraukų raiška siekia tik 1600 x 1200 taškų. Žinoma, ji turi puikią optiką, be to, reikia prisiminti, kad net ir smarkiai glaudinant duomenis jie turi keliauti iš Marso į Žemę. Maksimali „Curiosity“ radijo ryšio su Marso palydovais MRO ir „Odyssey“, kurie retransliuoja signalus į Žemę, kanalo pralaida yra 2 Mb/s, tačiau šis kanalas gali veikti tik maždaug po 8 minutes per dieną, kai palydovai yra ryšio aprėpties zonoje. Taigi, siekis rasti nuotraukų kokybės ir duomenų srauto balansą visiškai suprantamas, ir to nereikia pamiršti žiūrint šias „Curiosity“ į Žemę persiųstas nuotraukas.
