Mokslininkai, kurie užkodavo knygą DNR kodu, įsitikinę, kad greitai informaciją laikyti tokiame formate bus pigiau nei konvencinėse skaitmeninėse priemonėse.
Kaip praneša britų „The Guardian“, užkoduoti knygą DNR kodu mokslininkams pavyko pirmą kartą. Užkoduota 53 tūkst. žodžių, 11 paveikslėlių ir kompiuterinė programa – visa tai dirbtinai patalpinta naudojant genetines medžiagas.
 DNR dailininko akimis. DNA.org iliustr. (nuotr. leidėjų) |
|---|
Be to, mokslininkai teigia, kad toks informacijos talpinimo būdas pinga taip greitai, jog už 10 metų taip saugoti informaciją bus pigiau nei įprastuose skaitmeniniuose įrenginiuose.
Dezoksiribonukleino rūgštis arba DNR yra chemikalas, kuriame saugoma beveik visų žinomų rūšių genetinė informacija. Ši medžiaga taip pat pasižymi ir ypatingai didele informacijos talpa. Viename šios rūgšties grame galima išsaugoti 455 mlrd. gigabaitų, o tai yra kiek daugiau nei 100 mlrd. DVD diskų turinį.
Tyrimas, kuriam vadovavo Harvardo universiteto profesorius George'as Churchas, publikuotas mokslo žurnale „Science“. Mokslininkai įrodė, kad jų užkoduoti duomenys, užimantis tik 5,27 megabitų vietos jau dabar yra 600 kartų didesnis kiekis nei anksčiau užkoduotos informacijos.
Užkoduoti informaciją DNR kodu užtruko kelias dienas.
DNR yra daug pranešesnė informacijos saugojimo forma nei skaitmeniniai įrenginiai. Taip užkoduotą informaciją galima labai lengvai kopijuoti, o jos turinį galima perskaityti ir po tūkstančių metų – net jei ji ir saugota neidealiomis sąlygomis. Be to, priešingai nei vis besikeičiantys elektroniniai informacijos saugojimo variantai (magnetinė juosta arba DVD), DNR kodas ir informacija yra seni kaip Žemė.
