Įprastose elektros linijose didelė dalis energijos prarandama elektrą perduodant iš jos gamybos vietų į namų ūkius ir pramonės vietas. Praradimas atsiranda dėl elektros laidų varžos. Superlaidininkinės medžiagos pasižymi nuline varža tik jas atšaldžius. Tikimasi, kad netolimoje ateityje superlaidininkai padės padidinti elektros energijos perdavimo efektyvumą. Tačiau reikia dar daug suprasti apie superlaidininkus prieš jie galės būti plačiai naudojami ūkyje.
Mokslininkai iš JAV Energijos departamento Ames Laboratorijos naudoja specialią metodiką aiškindamiesi naujos rūšies superlaidininkų paslaptis. Šie geležies turintys superlaidininkai buvo atrasti 2008 metais. Laboratorijos mokslininkai dirba kartu su tarptautine grupe, kurią be jų sudaro mokslininkai iš Japonijos Kijoto universiteto, JAV Ilinojaus universiteto (Urbana-Champaign) bei Bristolio universiteto, esančio Didžiojoje Britanijoje.
Mokslininkai stebėjo, kad nagrinėtose medžiagos superlaidumui atsirasti padeda magnetizmas. Darbo rezultatai buvo atspausdinti „Science“ žurnale. Grupei vadovaujantis mokslininkas Ruslanas Prozorovas prieš keletą metų sukūrė metodiką, kuri leidžia išmatuoti, kaip giliai magnetinis laukas prasiskverbia į superlaidinę medžiagą. Prasiskverbimo gylis vadinamas Londono prasiskverbimo gyliu. Šis parametras leidžia gauti pagrindinę informaciją apie medžiagą.
„Londono prasiskverbimo gylis yra vienas iš kelių dydžių, kuriuos mes galime išmatuoti superlaidinėje būsenoje, – pasakė Prozorovas. – Mes tyrėme bario-geležies-arseno-fosforo medžiagą, atšaldę iki artimos absoliučiam nuliui temperatūros. Atlikti Londono prasiskverbimo gylio matavimai leidžia teigti, kad magnetizmas sąlygoja superlaidumo atsiradimą geležies turinčiuose superlaidininkuose. Paprastai magnetizmas yra žalingas superlaidumui, tačiau esant labai silpniems laukams jis gali padėti jam atsirasti.“
„Geležies turintys superlaidininkai gali padėti mums suprasti superlaidinę būseną ir atverti kelius naujai energijos perdavimo technologijai“, – paaiškino Prozorovas.
