Jau daugiau nei dešimtmetį įvairios kompanijos bei mokslininkų grupės bando išanalizuoti piratavimo įtaką muzikos pramonės pajamoms. Tačiau niekas nenaudojo plačios imties su tikslia parsisiuntimų iš „BitTorrent“ statistika.
Šį apsileidimą nusprendė ištaisyti Robertas Hammondas, Š. Karolinos universiteto vyriausiasis dėstytojas, atlikdamas savo tyrimą, kuris gana kandžiai pavadintas „Pajamų nuotėkis? Preliminarus failų platinimas ir muzikos pramonė“.
2010 metų gegužės ir 2011 metų sausio laikotarpiu dėstytojas surinko įvairią statistiką apie naujų albumų parsisiuntimą, kurie pasirodydavo didžiausiame privačiame su muzika susijusiame „BitTorrent“ puslapyje. Vėliau jis apjungė surinktus duomenis su oficialia albumų pardavimų statistika, kad galėtų sukurti modelį ir suprasti, kokie gi priežasties-pasekmės ryšiai sieja pardavimus ir piratavimą. Tyrimo rezultatai tam tikra prasme yra gana unikalūs ir teigia, jog piratavimas per „BitTorrent“… didina muzikos albumų pardavimus. Kol dar muzikos pramonė neuždraudė platinti šio tyrimo ir neiškritikavo iki paskutinės raidės, tęsiame toliau.
Tyrimo autorius Robertas Hammondas teigia, albumo platinimas prieš jo oficialų debiutą rinkoje padidina jo pardavimus, juo labiau, kad jokių neigiamų pasekmių, atsižvelgiant į įvairius kitus rodiklius, aptikta nebuvo. Iš viso imtyje dalyvavo 1095 albumų, kurių autoriais buvo 1075 atlikėjai/grupės.
Anksčiau nebuvo analizuojami tie albumai, kurie į internetą patekdavo iki jų oficialaus debiuto. Muzikos pramonė dažnai teigia, jog piratavimo sulaikymas iki oficialaus pasirodymo yra prioritetinis muzikos pramonei. Tokie nutekinimai ne kartą iššaukdavo teisminius ieškinius prieš pirataujančius resursus JAV ir D. Britanijoje.
Dabar gi tyrimas rodo, jog realybėje pardavimai būna mažesni, jei neįvyksta muzikinių albumų nutekinimo. Robertas Hammondas pažymi, jog šiuo atveju piratavimas tampa kaip reklama, analogiškai kaip radijuje ir televizijoje. Tam tikra prasme rezultatai stebina, kadangi dauguma kitų tyrimų nurodo neigiamą ryšį tarp piratavimo ir muzikos pardavimų. Tačiau R. Hammondas teigia, jog nė vienas iš prieš tai buvusių tyrimų nesinaudoja tokia tikslia ir detalizuota statistika, kuri leidžia pažvelgti už įprastų „priežasties-pasekmės“ ribų.
Be to, skirtingai nuo kitų tyrimų, šiame kalbama apie muzikinius albumus, o ne apie atskiras kompozicijas. „Aš susikoncentravau ties tuo, kaip failų su individualiais albumais platinimas kenkia arba padeda jų pardavimams. Buvo iškeltas klausimas, ar reikia atskiram atlikėjui tikėtis pardavimų mažėjimo, jei failų apsikeitimo tinkluose jo albumas plačiai pasklis dar prieš oficialų pasirodymą. Aš aptikau, jog atsakymas – ne“, – pažymėjo jis.
Kita gana įdomi išvada – populiarūs atlikėjai iš piratavimo gauna didesnę naudą, nei mažiau žinomi. Mažesniųjų atveju preliminarus albumų nutekinimas teigiamo efekto neturi. Tokiu būdu vienintelis būdas save populiarinti mažos grupėms/atlikėjams – naudotis kitais reklamos būdais – internetas juk didelis.
