Vokietijos mokslininkai kuria kosminiams laivams skirtą navigacijos sistemą, leisiančią nustatyti jų buvimo vietą mūsų Galaktikoje kelių kilometrų tikslumu.
Naujoji kosminės navigacijos sistema kosminių aparatų inžinierius ir valdymo centrų specialistus savotiškai sugrąžins į senovinių burlaivių laikus, kai jų kapitonai, norėdami nustatyti laivo padėties vandenyne platumą, matuodavo Saulės arba Šiaurės žvaigždės aukštį virš horizonto. Tačiau būsimose kelionėse po tolimąjį kosmosą bus žvalgomasi ne į mūsų žvaigždę, o į besisukančias neutronines žvaigždes – pulsarus, skelbia „Dailymail.co.uk“. Pulsarai tarsi švyturiai lydėtų kosminius laivus tarpžvaigždinėse kelionėse.
Kai žvaigždės, kurių masė yra daug kartų didesnė nei mūsų Saulės, pasiekia savo gyvenimo kelio pabaigą, įvyksta milžiniškas vadinamosios supernovos sprogimas. Tačiau dažnai po jo susidaro nepaprastai didelio tankio kompaktiškos liekanos, vadinamos neutroninėmis žvaigždėmis. Jos turi labai stiprų magnetinį lauką, kuris žvaigždės spinduliavimą sufokusuoja į du priešingos krypties spindulių pluoštus. Neutroninės žvaigždės sparčiai sukasi, ir jei toks spindulių pluoštas būna nukreiptas Žemės pusėn, būna fiksuojamas spindulių pulsavimas nepaprastai reguliariais intervalais.
Makso Planko instituto Vokietijoje mokslininkų grupė kuria kosminiams aparatams skirtą navigacijos sistemą, paremtą pulsarų skleidžiamais rentgeno spinduliais, sakoma pranešime. Tokie signalai yra periodiški ir labai stabilūs, prilygstantys atominių laikrodžių tikslumui. Pasak mokslininkų, pulsarai yra natūralūs navigacijos švyturiai, panašūs į Žemėje naudojamos GPS sistemos palydovus.
Pasak mokslininkų, remiantis pulsarų signalais ir pasitelkus trianguliaciją, kosminio laivo padėtį bet kurioje Galaktikos vietoje galima apskaičiuoti kelių kilometrų tikslumu.
